Petras Plumpa: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Petras Plumpa''' (g. [[1939]] m. [[sausio 6]] d. Rokiškio apskrities Ratkūnų kaime, Suvainiškio apylinkėje) - disidentas, publicistas, religinis mąstytojas, kalėjęs 15 metų už bažnytinės literatūros spausdinimą ir platinimą. Atkūrus nepriklausomą Lietuvą trumpai dirbo [[VSD]] vadovu.
 
[[1954]] m. įsijungė į moksleivių antisovietinę organizaciją su centru Pandėlio vidurinėje mokykloje: bendradarbiavo leidžiant nelegalų laikraštėlį „Laisvės balsas“ bei platino lapelius.
 
[[1958]] m. vasario 16 d., Petras Plumpa ant Petrašiūnų elektrinės kamino iškėlė Lietuvos tautinę Trispalvę. Netrukus su bendraminčiais jis įkūrė organizaciją „Laisvę Lietuvai“, tačiau ji gyvavo neilgai. 1958 m. kovo 14 d. jis buvo suimtas ir su septyniais draugais nuteistas septyneriems metams - ištremtas į Mordoviją, kur kalėjo lageriuose. Ten teko dirbti priverstinius darbus: metalo tekintojo, siūti pirštines ir įrankių maišelius, dirbti katilinėse kūriku, užpildyti elektrinių šildytuvų elementus kenksmingu smėliu. Darbo savaitė turėjo 6 dienas, kasdien dirbant po 8-9 valandas.
eilutė 7 ⟶ 9:
Nuo [[1969]] m. P.Plumpa perėjo į nelegalų gyvenimą Pluiro pavarde, kuria įregistravo santuoką ir vaikus. Nuo tada užsiėmė tik nelegalios literatūros leidyba: su aparatu „Era“ daugino A.Maceinos, Juozo Girniaus, Stasio Ylos knygas, Molotovo-Ribentropo pakto medžiagą, iš Maskvos disidentų gautą literatūrą. Disidentams nelegalams Maskvoje jis teikdavo informaciją leidiniui „Chronika tekuščich sobytij” („Dabarties įvykių kronika“). Jiems perdavė Lietuvos katalikų memorandumo 17000 parašus tuometiniam Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Kurtui Waldheimui.
 
Bendravo su kun. [[Juozas Zdebskis|Juozu Zdebskiu]] bei kitais rezistentais - kovojo už žnogaus teises, tarėsi kaip išsaugoti Letuvos kultūrą. [[1972]] m. kartu su kun. S.Tamkevičiumi pradėjo leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“. Slėptuves įrengęs turėjo Raudondvaryje, oZapyškyje, Kaišiadorių rajone, Kaune 14-jo Kranto ir Kalniečių gatvėse. [[1974]] m. vėl buvo nuteistas 7 metams.
 
Po nepriklausomybės atkūrimo P.Plumpa dalyvavo katalikiškų, politinių organizacijų veikloje, rašė spaudai. 1996 m. paskelbė savo garsųjį dokumentą apie pavojus Lietuvai d4ldėl vasltyb4s sauumo komiteto ir priešiškų Lietuvai jėgų veiklos.
 
[[1989]] m. rugsėjo mėn. tapo „Caritas“ žurnalo atsakinguoju sekretoriumi. Nuo [[1990]] m. birželio – „XXI amžiaus“ laikraščio redaktoriaus pavaduotoju. Nuo [[1991]] m. spalio – Kauno Kultūros ir švietimo skyriaus inspektorius etikai.
Po nepriklausomybės atkūrimo P.Plumpa dalyvavo katalikiškų, politinių organizacijų veikloje, rašė spaudai. 1996 m. paskelbė savo garsųjį dokumentą apie pavojus Lietuvai d4l vasltyb4s sauumo komiteto ir priešiškų Lietuvai jėgų veiklos.
[[1992 m.]] rugpjūčio mėn. paskirtas Lietuvos Respublikos Saugumo tarnybos generaliniu direktoriumi. [[1993 m.]] sausio mėn. paskirtas LR Vyriausybės patarėju religijų klausimais. Atsistatydino iš užimamų pareigų [[2001]] m. kovo 1 d.
 
==Nuorodos==