Vokietijos Naujoji Gvinėja: Skirtumas tarp puslapio versijų

| colspan=2 style="text-align: left; background: white;" |

{| align=center

|-

| style="text-align: center;" | [[Vokietijos Naujosios Gvinėjos herbas]]

|}

|-

|-

| '''[[Valstybinė kalba]]'''

 

== Kolonijos istorija ==

[[Naujoji Gvinėja|Naujosios Gvinėjos]] vakarinė pusė XIX a. jau buvo kolonizuota [[Nyderlandų kolonijinė imperija|olandų]], o 1883 m. [[Australija]] aneksavo pietrytinę salos dalį. Tai paskatino vokiečius taip pat įsirtirtinti Okeanijoje, užgrobiant likusią salos dalį. Tai buvo padaryta 1884 m., įkūrus Naujosios Gvinėjos kompaniją, kuri Vokietijos vardu iškėlė vėliavą ir paskelbė dalį Naujosios Gvinėjos, Bismarko salyną ir Saliamono salas Vokietijos imperijos kolonija.

 

Tuo metu Okeanijoje susidūrė vokiečių interesai su [[Ispanija]] dėl [[Mikronezija|Mikronezijos]] salų. Įsikišus popiežiui, [[Karolinų salos]] atiteko Ispanijai, o 1885 m. Vokietija paskelbė [[Maršalo salos|Maršalo salas]] savo protektoriatu, įkūrė čia pirmuosius prekybinius miestus ir pradėjo kopros prekybą.

Didžiausia ekspansija įvyko 1899 m., kuomet Vokietija Naujosios Gvinėjos teritorijas oficialiai pavertė protektoriatu. Tais pačiais metais, po ilgų ginčų su Ispanija dėl [[Mikronezija|Mikronezijos]], Vokietija nusipirko iš Ispanijos daug salų, anksčiau priklausiusių [[Ispanijos Rytų Indijos|Ispanijos Rytų Indijoms]].

 

Šios naujai įgytos salos buvo atministruojamos kaip Naujosios Gvinėjos protektoriato dalis, vadinamieji Vokietijos Ramiojo vandenyno protektoriatai.

1914 m. prasidėjus Pirmąjam Pasauliniam karui, beveik be pasipriešinimo kolonijos teritorijas užėmė [[Australija]] ([[Melanezija|Melaneziją]]) ir [[Japonija]] ([[Mikronezija|Mikroneziją]]).

 

[[Kategorija:Vokietijos kolonijinė imperija]]

 

[[cs:Německá Nová Guinea]]

[[de:Deutsch-Neuguinea]]