16:50, 2 vasario 2009 versija taisyti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 145 817 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		17:21, 20 birželio 2009 versija taisyti anuliuoti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 145 817 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 3: == Altitudės įtaka == Didžiausią įtaką altitudė turi gyviems organizmams, nes priklausomai nuo aukščio kinta [[Žemės atmosfera\|atmosferos]] ar [[vanduo\|vandens]] slėgis, [[temperatūra]], [[drėgmė]], o tai lemia gyvų organizmų galimybes gyvuoti ar net išgyventi tam tikrame aukštyje. Staigus aukščio nuo jūros lygio ir su juo susijusių kitų faktorių pasikeitimas gali ~~iššaukti~~sukelti negrįžtamus organizmo sandaros pokyčius. Su šiomis problemomis dažniausiai susiduria [[lakūnas\|lakūnai]], [[alpinistas\|alpinistai]], [[naras\|narai]]. Atmosferos slėgis turi tiesioginę priklausomybę nuo altitudės. Jūros lygį sutarta laikyti 1 atm (atmosfera), arba 760 mm [[gyvsidabris\|gyvsidabrio]] stulpelio, arba 1013,25 mb ([[milibaras]]), arba 1013,5 hPa (hekto[[paskalis]]). 1000 m aukštyje gyvsidabrio stulpelio aukšis siekia 674 mmHg, 4800 m aukštyje 416 mmHg, o 8848 m. ([[Everestas]]) tik 236 mmHg.

Altitudė: Skirtumas tarp puslapio versijų