21:36, 4 kovo 2006 versija taisyti 193.219.4.31 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		21:46, 4 kovo 2006 versija taisyti anuliuoti Knutux (aptarimas \| indėlis) 49 775 keitimai keli patvarkymai Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Image:Johann Joachim Winckelmann (Raphael Mengs after 1755).jpg\|thumb\|J.J. Vinkelmanas]] '''~~Vinkelmanas~~ Johanas Joachimas Vinkelmanas''' (''Johann Joachim Winckelmann'', [[1717]] m. [[~~gruodis\|~~gruodžio 9]] d. [[Stendalis \| Stendalyje]] - [[1768]] m. [[~~birželis \|~~ birželio 8]] d. [[Triestas \| Trieste]]). - vokiečių menotyrininkas, [[Menotyra\|menotyros]] pradininkas. ~~Vokiečių menotyrininkas. [[Menotyra \| Menotyros]] pradininkas.~~ == Biografija == Vinkelmanas gimė [[Stendalis \| Stendalyje]] ([[Magdeburgas \| Magdeburgo]] apygardoje), [[Vokietija \| Vokietijoje]], batsiuvio šeimoje. Dar būdamas vaikas, išlandžiojo visus apylinkės milžinkapius. Mažuosius savo bičiulius lengvai prikalbindavo drauge ieškoti senovinių kapų. [[1743]] metais jau buvo [[Zėhauzenas \| Zėhauzeno]] mokyklos direktoriaus pavaduotojas. [[1748]] metais Vinkelmanas persikėlė netoli [[Dresdenas \| Dresdeno]] ir dirbo grafo fon Biunau bibliotekininku. [[Frydrichas II \| Frydricho II]] valdomą [[Prūsija \| Prūsiją]] paliko nė kiek nesigailėdamas, nes ją laikė despotišku kraštu. Vietos pakeitimas nulėmė visą tolesnį jo gyvenimą. Jis susipažįsta su įžymiais menininkais ir Dresdene randa didžiausią to meto Vokietijos antikinę kolekciją, todėl pakeičia visus savo planus (anksčiau svajojo vykti į [[Egiptas \| Egiptą]]). Pirmaisiais paskelbtais jo darbais susidomi visa [[Europa]]. Siekdamas vis didesnės dvasinės nepriklausomybės ir nepripažindamas religinio dogmatiškumo, jis pereina į katalikų tikėjimą, kad lengviau būtų galima rasti [[Italija \| Italijoje]] darbą. [[1758]] metais Vinkelmanas saugo ir prižiūri kardinolo Albanio biblioteką ir kolekcijas, o [[1763]] metais paskiriamas vyriausiuoju [[Roma \| Romoje]] ir apylinkėse esančių senovės paminklų prižiūrėtoju. Aplanko [[Pompėja \| Pompėją]] ir [[Herkulanumas \| Herkulanumą]]. eilutė 14 ⟶ 13: [[1768]] metais, keliaudamas iš tėvynės į Italiją, Vinkelmanas viename Triesto viešbutyje susipažino su italu ir visai nenujautė, kad tai daug kartų baustas nusikaltėlis. [[1768]] m. [[~~birželis \|~~ birželio 8 ]] dienos vakare mokslininkas sumanė parašyti keletą pastabų spaustuvei ir atsisėdo prie rašomojo stalo, nors jau buvo beveik nusirengęs. Tą akimirką į kambarį įžengė italas, užmetė Vinkelmanui ant kaklo kilpą ir, po trumpų grumtynių užveikęs tyrinėtoją, šešis kartus suvarė jam peilį. Nors ir sunkiai sužeistas, stiprus vyras nušliaužė laiptais žemyn, tačiau kraujo dėmės ir išblyškęs jo veidas taip išgąsdino kambarių tvarkytojas ir kelnerius, kad visi nežinojo, ką daryti, o kai atsipeikėjo, pagalba nelaimingajam buvo nebereikalinga. Po mokslininko mirties ant jo rašomojo stalo buvo rastas lakštas popieriaus su paskutiniu jo ranka rašytu žodžiu: "Reikia..." eilutė 20 ⟶ 19: Žudikas nutraukė vos pradėtą mintį, išmušė iš rankos plunksną didžiam žmogui, naujo mokslo pradininkui. Tačiau Vinkelmano veikla neliko bevaisė. Visur pasaulyje yra jo pasekėjų. Praslinko du šimtmečiai, bet [[Roma \| Romoje]] ir [[Atėnai \| Atėnuose]], didžiausiuose mūsų dienų archeologijos centruose, kasmet tebešvenčiama gruodžio devintoji - įžymaus mokslininko gimimo diena, "Vinkelmano diena". == Darbai == eilutė 33 ⟶ 32: Tačiau tikrą mokslo ginklą jaunajai archeologijai Vinkelmanas davė [[1767]] metais, kai paskelbė savo "Monumenti antichi inediti". Šis veikalas pats tapo pavyzdžiu. Interpretuodamas senovės skulptūras, Vinkelmanas išstudijavo visą [[graikų]][[mitologija \| mitologiją]], net iš smulkmenų padarė apibendrinamas išvadas ir išlaisvino senąjį metodą iš [[filologija \| filologijos]] varžtų, iš globos tų senovės istorikų, į kurių veikalus žiūrėta kaip į kokius kanonus. [[Kategorija: Biografijos]]▼ [[en:Johann Joachim Winckelmann]] ▲[[Kategorija: Biografijos]]

Johann Joachim Winckelmann: Skirtumas tarp puslapio versijų