Stasys Matulaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
nuor |
|||
Eilutė 7:
[[1895]] m. persikėlė į [[Pilviškiai|Pilviškius]] ir iki [[1897]] m. redagavo „[[Ūkininkas (laikraštis)|Ūkininką]]“ ir „[[Varpas (laikraštis)|Varpą]]“. [[1895]] m. balandžio mėn. [[Naumiestis|Naumiestyje]] pas [[Juozas Bagdonas|J. Bagdoną]] organizavo susitikimą su [[Andrius Domaševičius|A. Domaševičium]], kuriame buvo nutarta, kad, norint atskirti lietuvių socialdemokratų, siekiančių nacionalinio išsivadavimo, veiklą nuo lenkiškų organizacijų būtina steigti [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]]. [[1895]] m. ėmė laikyti save socialdemokratu ir ta kryptimi pasuko savo redaguojamą „Ūkininką“. [[1898]] m. birželio „[[Sietynas (organizacija)|Sietyno]]“ byloje nuteistas ir trims metams ištremtas į [[Rusija|Rusiją]]. Gyveno [[Sankt Peterburgas|Petrapilyje]], ten vedė vilniškę Vilhelminą Mackevičiūtę, kuri [[1901]] - [[1902]] labai padėjo platinant socialdemokratinę literatūrą.
[[1899]] m. išvyko į Ust Sysolską, [[1902]] m. grįžo į Pilviškius ir iš K. Griniaus atsiteisė išvykstant į tremtį jam duotą saugoti savo sodybą. Teismo metu paaiškėjo S. Matulaičio prieš kunigus rašytų straipsnių autoriaus slapyvardžiai. [[1904]] – [[1906]] m. buvo mobilizuotas į caro kariuomenę. [[1906]] m. [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] CK jį pakvietė dirbti į [[Vilnius|Vilnių]], kur jis redagavo „[[Naujoji Gadynė|Naująją Gadynę]]“ ir kitą socialdemokratų spaudą, skaitė populiarias medicinos, istorijos, lituanistikos paskaitas. [[1907]] m. balandžio 7 d. išrinktas į pirmąją ''Lietuvos mokslo draugijos'' valdybą. Nuo [[1911]] m. „[[Visuomenė (žurnalas)|Visuomenės]]“ bendradarbis.
Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|karui]] [[1914]] m. vėl mobilizuotas, dirbo karo ligoninėse. Nuo [[1917]] m. gyveno Maskvoje, [[1917]] m. rugpjūčio mėn. dalyvavo Petrapilio lietuvių seime, [[1917]] - [[1918]] m. leido ir redagavo „[[Socialdemokratas|Socialdemokratą]]“, vėliau, prisidėjęs prie bolševikų, redagavo „[[Tiesa|Tiesą]]“. [[1918]] m. dirbo Lietuvos reikalų komisaro pavaduotoju, bet staiga [[1918]] m. rugpjūčio mėn. grįžo į Vilnių.
| |||