'''Alšėniškiai''', arba '''Alšėnų kunigaikščiai''' ({{pl|Holszańscy}}, [[XIII a.]]-[[XVI a.]] [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] didikų giminė.
[[Bychovco kronika]] <ref>[http://litopys.org.ua/psrl3235/lytov08.htm Bychovco kronika, 135 p.]</ref> Alšėniškius kildina iš [[Narimantas|Narimanto]], [[Daumantas (Ldk)Pskoviškis|Daumanto]], [[Giedrius|Giedriaus]] ir [[Traidenis|Traidenio]] brolio Alšio, kuris pastatė [[Rokantiškių pilis|Rokantiškių pilį]] ir pavadino ją Galšia (''Holszany''), o save – kunigaikščiu Galšėniškiu (''kniazem Holszanskim''). Nors ši kronika nelaikoma patikimu šaltiniu, tačiau Rokantiškių pilis Alšėniškiams priklausė iki [[1533]] m., kai [[Povilas Alšėniškis]] ją perleido karalienei [[Bona Sforca|Bonai Sforcai]]. Giminės valdos plėtėsi, nuo XIV a. pabaigos ji valdė [[Halšanai|Alšėnų]] (senoji forma Galšia, dab. Halšanai, {{be|Гальшаны}}, [[Baltarusija]]) dalinę kunigaikštystę. Iki XIV a. pabaigos dauguma Alšėniškių tapo [[stačiatikiai]]s. XVI a. viduryje Alšėniškių turtus paveldėjo [[Naugarduko vaivada]] [[Povilas Sapiega]].<ref> Edvardas Gudavičius, Henrikas Valeika. {{VLE|I}}, 391 psl. ISBN 5-420-01486-6 </ref>
