Lotynų imperija: Skirtumas tarp puslapio versijų

{{Graikijos istorija}}

[[Vaizdas:Blason Empire Latin de Constantinople.svg|thumb|Lotynų imperijos herbas]]

'''Lotynų imperija''' – feodalinė valstybė, gyvavusi [[1204]] – [[1261]] m. Sukurta [[IV kryžiaus žygis|IV kryžiaus žygio]] dalyvių (prancūzų ir italų kryžiuočių) [[Bizantija|Bizantijos imperijos]] teritorijoje. Apėmė didesniąją Balkanų pusiasalio, Mažosios Azijos šiaurinę, vakarinę dalį, [[Jonijos jūra|Jonijos]] ir [[Ėgėjo jūra|Egėjo]] jūrų salas. Sostinė – [[Konstantinopolis]]. Valstybinės pavadinimas kilo iš to, kad graikai lotyniškai kalbančius kryžiuočius vadino lotynais. Lotynų imperija sudarė [[Konstantinopolis|Konstantinopolio]] imperatoriaus ir jo vasalų valdos. Svarbiausios iš jų [[Tesalonikų karalystė]], Achajų ir Atėnų kunigaikštystės. Labai įtakingi valstybėje buvo [[Venecijos respublika|Venecijos]] pirkliai ir feodalai. Nuo [[1222]] m. Lotynų imperija, kariaudama su Nikėjos, Trapezunto imperijomis ėmė prarasti teritorijas. [[1261]] m. Nikėjos imperijos kariuomenė užėmė Konstantinopolį, ir Lotynų imperija žlugo.

 

{{commons|Category:Latin empire}}

 

[[be:Лацінская імперыя]]

[[sr:Латинско царство]]

[[sv:Latinska riket]]

[[tr:Latin İmparatorluğu]]

[[zh:拉丁帝国]]