Rapolas Skipitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Rapolas Skipitis''' ([[1887]] m. [[sausio 31]] d. [[Baukai|Baukuose]] ([[Pasvalio rajonas|Pasvalio raj.]]) - [[1976]] m. [[vasario 23]] d. [[Čikaga|Čikagoje]]) – [[Teisė|teisininkas]], advokatas, [[Lietuva|Lietuvos]] [[Politika|politinis]] veikėjas.

[[1901]] –- [[1904]] m. mokėsi [[Palanga|Palangos]] progimnazijoje, [[1905]] - [[1909]] m. - [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijoje]]. Būdamas gimnazistu dalyvavo [[Revoliucija|revoliuciniame]] judėjime, platino [[Spaudos draudimas|uždraustą lietuvišką]] spaudą. [[1910]] m. - socialistų aušrininkų organizacijos veikėjas.

[[1909]] –- 1910 m. [[MaskvaMaskvos universitetas|Maskvos]] universitete]] studijavo [[Medicina|mediciną]], [[1916]] m. baigė teisės fakultetą. [[1911]] - [[1915]] m. buvo Maskvos lietuvių studentų draugijos pirmininkas. [[1917]] m. [[Petrapilis|Petrapilyje]] su kitais įkūrė „Santaros“ partiją, buvo laikraščio „Santara“ redaktorius. 1917 –- [[1918]] m. - Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje narys, vėliau Tarybos pasiųstas įgaliotiniu į [[Ukraina|Ukrainą]], kur be diplomatinių pareigų, rūpinosi ir lietuvių pabėgėlių reikalais.

[[1918]] m. gegužės mėn. grįžo į [[Šiauliai|Šiaulius]], mokytojavo, [[1918]] m. [[lapkričio 24]] d. išrinktas Šiaulių miesto tarybos vykdomosios komisijos sekretoriumi, paskirtas taikos teisėju ir tardytoju bei Švietimo ministerijos įgaliotiniu Šiaulių miestui ir apskričiai. 1918 –- [[1919]] m. dalyvavo kovose su [[bermontininkai]]s.

1919 - [[1920]] m. –- taikos teisėjas [[Kaunas|Kaune]], nuo 1919 m. [[kovo 6]] d. iki 1920 m. [[birželio 18]] d. - valstybės gynėjas prie Kauno apygardos teismo, komisijos [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo Seimo]] rinkimų įstatymui paruošti narys. Nuo 1920 m. birželio iki [[1922]] m. vasario mėn. - Lietuvos vidaus reikalų [[ministras]]. 1922 - [[1940]] m. dirbo prisiekusiuoju advokatu, [[1932]] - 1940 m. buvo advokatų tarybos narys. Bendradarbiavo laikraščiuose „[[Lietuvos žinios]]“, „[[Aušrinė (žurnalas)|Aušrinė„Aušrinė“]]“, „[[Naujienos]]“.

[[1923]] m. - [[Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga|Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos]] narys, jos atstovas [[Antrasis Seimas|II Seime]]. [[1925]] - [[1928]] m. ''- Ūkininkų sąjungos'' pirmininkas, laikraščio „Ūkininko balsas“ redaktorius. [[1926]] m. - Ūkininkų sąjungos atstovas [[Trečiais Seimas|III Seime]].

[[1927]] - 1928 m. - [[Šaulių sąjunga|Šaulių sąjungos]] pirmininkas. [[1932]] - 1940 m. - Draugijos užsienio lietuviams remti pirmininkas. [[1937]] - 1940 m. redagavo šios draugijos žurnalą „[[Pasaulio lietuvis]]”. Kartu 1937 - 1940 m. - laikraščio „Namų savininkas“ redaktorius. [[1940]] m. birželio mėn. emigravo į [[Vokietija|Vokietiją]].

[[1941]] - [[1945]] m. buvo- [[Berlynas|Berlyno]] lietuvių sąjungos pirmininkas. 1941 m. balandžio mėn. jam buvo numatytas teisingumo ministro postas [[Laikinoji vyriausybė|Laikinojoje vyriausybėje]] po vokiečių kariuomenės įžengimo į Lietuvą, tačiau po 1941 m. [[birželio 22]] d. [[vokiečiai]] savo pažadus pamiršo.

[[1946]] m. emigravo į [[JAV]]. Buvo Pasaulio lietuvių I kongreso iniciatorius, organizatorius ir jo pirmininkas. Išleido atsiminimų dvitomį „Nepriklausomą Lietuvą statant” ([[1961]] m.) ir „Nepriklausoma Lietuva” ([[1967]] m.) [[1926]] m. apdovanotas [[Suomija|Suomijos]] nacionalinės gvardijos kryžiumi.