Lietuvos katalikų bažnyčios kronika: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Lietuvos katalikų bažnyčios kronika''' (LKB kronika) – [[pogrindis|pogrindinis]] leidinys, leistas [[Lietuva|Lietuvoje]] [[1972]]-[[1989]] m. Pirmasis numeris pasirodė [[1972]] m. [[kovo 19]] d. Leido „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui“ artimi kunigai, seserys vienuolės, pasauliečiai katalikai. Rašė apie [[katalikybė|katalikų]] persekiojimus ir [[diskriminacija|diskriminaciją]] Lietuvoje, tikinčiųjų gyvenimą kitose [[sovietų sąjunga|sovietinėse respublikose]], informavo pasaulio visuomenę apie tikrąją [[bažnyčia|Bažnyčios]] ir tikinčiųjų padėtį [[Lietuvoje]]. Iki [[1983]] m. „LKB Kroniką“ redagavo kun. [[Sigitas Tamkevičius]], SJ, vėliau perėmė kun. [[Jonas Boruta]], SJ. Per 17 metų išėjo apie 81 „LKB Kronikos“kronikos“ numeris. „LKB Kronika“kronika“ buvo verčiama į [[anglų]], [[ispanų]] ir kitas kalbas bei platinama daugelyje katalikiškų kraštų. <ref> Žurnalistikos enciklopedija, Vilnius : Pradai, 1997, ISBN 9986-776-62-7 </ref>.

„LKB kronikos“ redagavimas buvo ne vien sunkus, bet vienas pavojingiausių užsiėmimų [[Tarybų Sąjunga|sovietų okupuotoje Lietuvoje]]. Vyriausiasis redaktorius bei leidimo pagrindinis koordinatorius nuo žurnalo leidybos pradžios iki arešto [[1983]] m. buvo kun. Sigitas Tamkevičius SJ. Pirmąjį numerį parengti padėjo [[Petras Plumpa]], ses. [[Genovaitė Navickaitė]]. [[1975]] m. kun. S. Tamkevičiui SJ ėmė talkinti ses. [[Gerarda Elena Šuliauskaitė]], kuriai ilgus metus teko didžiulis leidinio redagavimo bei rengimo darbo krūvis. Renkant medžiagą, kurios didžiąją dalį sudarydavo sovietinės valdžios vykdomo persekiojimo faktai, taip pat dauginant bei platinant leidinį talkindavo nemažas būrys kunigų, seserų bei pasauliečių. Žurnalą dvasiškai ir finansiškai rėmė šviesiausi Lietuvos bei išeivijos dvasininkai. 9-ojo dešimtmečio pradžioje grįžusi iš [[Sibiras|Sibiro]], kur buvo kalinama šešerius metus, į „ LKB Kronikos“kronikos“ bendradarbių gretas vėl įsitraukė ses. [[Nijolė Sadūnaitė]].

„LKB kronika“ yra išsamiausias dokumentų bei faktų apie sovietų valdžios persekiotą [[bažnyčia|Bažnyčią]] rinkinys. Nors „LKB Kronikos“kronikos“ leidyba apima 17 metų laikotarpį, joje esama medžiagos ir apie ankstesnius Bažnyčios persekiojimo faktus. Pavyzdžiui, pateikiami kai kurių Lietuvos [[vyskupija|vyskupijų]] kunigų sąrašai, nurodant nuo [[1940]] m. nužudytus, areštuotus, [[koncentracijos stovykla|lageriuose]] mirusius ir iš jų grįžusius kunigus. Minimi taip pat ir [[1968]]–[[1969]] m. rašyti kolektyviniai kunigų kreipimaisi dėl Bažnyčios padėties.

„LKB kronikos“ medžiagą sudaro: kreipimaisi ir pareiškimai dėl tikinčiųjų teisių varžymo; pranešimai apie priverstinę jaunimo ateizaciją; pranešimai apie valdžios kovą prieš pačią „LKB Kroniką“kroniką“, jos leidėjų bei talkininkų tardymus, kratas bei teismus; žinios iš vyskupijų pateikdavo konkrečius tikinčiųjų teisių pažeidimo faktus. Taip pat publikuojami kunigų ir tikinčiųjų pareiškimai bei kreipimaisi adresuoti tiek Bažnyčios vadovams, tiek tuometinei Respublikos ar [[SSRS]] valdžiai. Labai daug kreipimųsi adresuota įvairioms valdžios institucijoms, reikalaujant grąžinti tikintiesiems [[Vilniaus arkikatedra|Vilniaus arkikatedrą]], [[Klaipėdoje]] statyti naujas bažnyčias. Skyrelyje „Žinios iš vyskupijų“ aprašomi konkretūs tikinčiųjų [[diskriminacija|diskriminacijos]] bei persekiojimo faktai. Aprašomi atvejai, kai dėl įsitikinimų žmonės (ypač pedagogai) buvo atleidžiami iš darbo. Dažnai informuojama apie valdžios pareigūnų sunaikintus [[kryžius]] žmonių sodybose.