Volframas: Skirtumas tarp puslapio versijų

6, 5, 4, 3, 2 (mildly acidic)<!-- Oksidacijos laipsniai-->|

19,25<!-- Tankis (g/cm&sup3;) -->|

3695<!-- Lydymosi temperatūra (K)-->|

35,4<!-- Lydymosi šiluma (kJ/mol)-->|

??<!-- Molinis tūris (cm&sup3;/mol)-->|

kubinė, tūriškai centruota<!-- Kristalinė gardelė -->|

 

'''Volframas''' – [[Periodinė elementų lentelė|periodinės elementų lentelės]] VI grupės [[cheminis elementas]], vienas iš sunkiausių metalų. Grynas metalinis volframas yra baltos arba sidabrinės spalvos. Volframas atsparus korozijai. Rūgštys beveik nereaguoja su juo. Tirpsta mišinyje iš azoto ir fluoro vandenilio rūgščių.

 

Dabartinėje technikoje naudojamas grynas volframas ir jo lydiniai. Volframas – tai geriausia medžiaga lempučių siūlų bei spiralių, taip pat katodų ir antikatodų rentgenų aparatų vamzdelių, aukštos įtampos lygintuvų gamybai.

 

Naudojant volframą pramonėje, gali susidaryti žymios šio metalo koncentracijos ore dulkių pavidalu. Tokiu būdu jis veikia darbininkų kvėpavimo organus. Po ilgalaikio darbo tokiose sąlygose išsivysto difuzinė plaučių sklerozė. ''Berstein-Kohan'' darbuose taip pat parodyta, kad volframo druskų tirpalai veikia virškinimo traktą, o volframo druskų tirpalų injekcijos gyvūnams po oda veikia nervų sistemą.

 

 

Rūdų kalnų (''Erzgebirge'') kalnakasiai ilgą laiką niekaip nesuprato, koks [[metalas]] [[alavas|alavo]] išgavimo metu sumažina jo [[išeiga|išeigą]], t.y. jį „suėda tarsi vilkas aviną“. Taip ir pradinio pavadinimo ''Wolfschaum'' (vok. ''Wolf'' – [[vilkas]] + ''schaum'' – puta) susiformavo ''Wolfrahm'', o vėliau ir ''Wolfram''. [[Anglų kalba|Angliškai]] ir [[prancūzų kalba|prancūziškai]] šis elementas vadinamas ''tungsten'' (švedų k. ''tung sten'' – sunkus akmuo).

[[fr:Tungstène]]

[[fur:Tungsten]]

[[gl:Volframio]]

[[gv:Tungsten]]