TSKP CK Politbiuras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Execute 346 Politburo passes.jpg|thumb|250px|1940 m. sausio 17 d. Politbiuro posėdžio protokolo išrašas, pagal kurį nurodyta 457 asmenis perduoti teismui ir 346 iš jų sušaudyti, o 111 nusiųsti į lagerius]]
'''[[TSKP]] CK Politbiuras''' – [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] komunistų partijos aukščiausia vadovaujanti institucija. Į Politinį biurą įėjo įtakingiausi TSKP CK nariai, apspręsdavę partijos, o vienapartinės sistemos sąlygomis - visos valstybės politiką. Faktiškai Politinio biuro nariai buvo aukščiausi TSRS vadovai, netgi jei jie formaliai ir neužėmė valstybinių postų.
Pirmasis Politbiuras buvo sukurtas 1917 m. spalio 23 d. , kaip prasidėjusio sukilimo ([[Spalio revoliucija|Spalio revoliucijos]]) politinis vadovaujantis darinys. Jam vadovavo [[Vladimiras Leninas|Leninas]].
Kaip nuolat veikianti institucija sukurtas 1919 m. RKP(b) VIII-ame suvažiavime. 1952—1966 m. ši institucija buvo vadinama TSKP CK Prezidiumu, 1966 m. grąžintas buvęs pavadinimas.
TSKP Įstatuose buvo numatyta, kad Politbiuras renkamas TSKP CK [[plenumas|plenumuose]] ir laikotarpiuose tarp jų vadovauja partijos veiklai. Tačiau praktikoje dėl Politbiuro sudėties būdavo tariamasi kuluaruose, siaurame partijos vadovų rate. Būtent Politbiure priimtus sprendimus vėliau TSKP CK plenumas įteisindavo. TSKP CK Politiniame biure buvo tikrieji nariai ir kandidatai į narius (pastarieji posėdžiuose dalyvavo tik su patariamjo balso teise).
Pradžioje Politbiurą sudarė 8 nariai, 7-to dešimtmečio pabaigoje - 25 nariai. Jai paprastai būdavo Generalinis sekretorius, [[TSRS Ministrų Tarybos Pirmininkas]], Rusijos ir [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas]], Ukrainos KP I-asis sekretorius, Maskvos ir/arba Leningrado miestų partijos komitetų I-ieji sekretoriai, nuo 1973 m.- taip pat KGB pirmininkai, Užsienio reikalų ir Gynybos ministrai.
Valdant [[Nikita Chruščiovas|N.Chruščiovui]] į Politbiurą pradėta įtraukti kai kurių respublikų kompartijų I-uosius sekretorius, o 1990—1991 m. į Politbiuro sudėtį buvo įtraukti visų TSRS respublikų kompartijų pirmieji sekretoriai (nors Lietuva jau buvo paskelbusi Nepriklausomybės atstatymą, [[Mykolas Burokevičius]] buvo Politbiuro narys, o Estiją atstovavo abiejų kompartijų vadovai).
| |||