Sergejus Diagilevas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Brox (aptarimas | indėlis)
img, stilius
Eilutė 20:
| colspan="2" style="font-size: smaller;" | {{{footnotes (if needed)|}}}
|}
[[image:Sergej Diaghilev (1872-1929) ritratto da Valentin Aleksandrovich Serov.jpg|thumb|Sergejus Diagilevas (1909 m. portretas)]]
 
[[Image:Russia-2000-stamp-Sergei Diaghilev.jpg|120px200px|leftright|thumb|Pašto ženklas „Rusų sezonų" garbei]]
 
[[image: Sergej Diaghilev's gravestone in San Michele cemetery (orthodox section) in Venice June 2005.jpg|thumb|Paminklinis akmuo 2005 m. birželis, kapinių sala ''San Michele'', Venecija. Baleto bateliai, laiškai, akmenys ir gėlės)]]
 
'''Sergejus Pavlovičius Diagilevas''' ({{Ru|Сергей Павлович Дягилев}}; [[1872]] m. [[kovo 31]] d. [[Rusija]] - [[1929]] m. [[rugpjūčio 19]] d. [[Venecija|RusijosVenecijoje]], [[Italija]]) - [[rusai|rusų]] leidėjas, meno kritikas, artistų [[mecenatas]], baleto impresarijus, taip pat įkūrėjas, Rusųrusų baleto trupės įkūrėjas, atradęs daugybe talentų, XX a. pradžioje populiarinęs Rusų baletą Europoje ir Jungtinėse Amerikos valstijose. Žinomas, kaip; „Rusų sezonų" įkūrėjas.
 
 
==Biografija==
Sergejus Diagilevas gimė turtingoje šeimoje, [[Novogorodo gubernijojeagubernija|Novgorodo gubernijoje]] Rusijoje [[1872]] kovo m. [[31]]d. Artėjant [[Rusijos imperija|Rusijos imprijos}}imperijos]] gyvavimo pabaigai, baigė [[Permė|Permės]] gimnaziją. [[1890]] metais išsiųstas į sostinę studijuoti teisės[[teisė|teisę]] [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] [[universitetas|universitete]]. Galiausiai taipbe teisės patstudijų ėmė lankyti paskaitas Sankt Peterburgo [[muzikos konservatorijoja|muzikos konservatorijoje]], kur studijavo [[dainavimas|dainavimą]] ir [[muzika|muziką]]. MeilęManoma, šiokad menopolinkį šakomsmuzikai jis perėmeperėmė iš savo pamotės. PoBaigęs baigimostudijas [[1892]] m. , Diagilevas apleidotoliau savo svajonęnebesvajojo tapti kompozitoriumi. Jo(jo dėstytojas profesorius [[Nikolajus Rimskis - Korsakovas]] pasakė jam, kad jis neturineturįs jokio talento muzikai.), nors Diagilevas jau buvo prisijungespatekęs prieį įtakingoįtakingų meninkų [[rato]]. Nors neiškart, jis buvo priimtas į šia [[grupę]]. Diagilevas sulaukė pagalbos iš [[Aleksandro Benua]], tobulinantplėtė savo žinias [[Rusijos]] ir vakaruVakarų [[mene]]meno srityse. Po dveju2 metumetų jis pasidavėatsidavė savo naujai aistrai, netgi keliavo į užsienį gilinti studiju irstudijuoti, galiausiai buvo gerbiamas ir pripažintas kaip vienas iš labiausiai išsilavinusiuišsilavinusių savo menininkų grupėjerate.
 
===Gyvenimas===
 
 
Sergejus Diagilevas gimė turtingoje šeimoje, [[Novogorodo gubernijojea|Novgorodo gubernijoje]] Rusijoje [[1872]] kovo m. [[31]]d. Artėjant [[Rusijos imperija|Rusijos imprijos}} gyvavimo pabaigai baigė [[Permė|Permės]] gimnaziją. [[1890]] metais išsiųstas į sostinę studijuoti teisės [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] [[universitetas|universitete]]. Galiausiai taip pat ėmė lankyti paskaitas Sankt Peterburgo [[muzikos konservatorijoja|muzikos konservatorijoje]], kur studijavo [[dainavimas|dainavimą]] ir [[muzika|muziką]]. Meilę šio meno šakoms jis perėme iš savo pamotės. Po baigimo [[1892]] m. Diagilevas apleido savo svajonę tapti kompozitoriumi. Jo dėstytojas profesorius [[Nikolajus Rimskis- Korsakovas]] pasakė jam, kad jis neturi jokio talento muzikai. Diagilevas jau buvo prisijunges prie įtakingo meninkų [[rato]]. Nors neiškart, jis buvo priimtas į šia [[grupę]]. Diagilevas sulaukė pagalbos iš [[Aleksandro Benua]] tobulinant savo žinias [[Rusijos]] ir vakaru [[mene]]. Po dveju metu jis pasidavė savo naujai aistrai, netgi keliavo į užsienį gilinti studiju ir galiausiai buvo gerbiamas ir pripažintas kaip vienas iš labiausiai išsilavinusiu grupėje.
 
===Karjera===
S. Diagilevas sulaukė finansinės paramos iš privačios Rusijos Privačios [[Opera|Operosoperos]] Kompanijoskompanijos direktoriaus ir princesės Marijos Teniševos. PadedamaPadedamas kartu grupėsu kitais įkūrė žurnalą pavadinimu Meno„Meno pasaulis" ( [[Mir Iskusstva]] ). [[1899]] m. S. Diagilevas tapo specialiuoju [[princas|princo]] Sergejaus Michailovičiaus Volkonskio ( [[ Sergei Mikhailovitch Volkonsky]] , kuris neseniai buvo tapęstapusio visų [[Rusijos]] imeratoriškųjų teatrų vadovu, tarnautoju specialiems pavedimams. Diagilevas tapo atsakingas uz kasmetinį imperatoriškųjų teatrų gastrolių paruošimą. [[1900]] m. Jis netrukus pasiūlepasiūlė darbą savo draugamsdraugui [[Leonas Bakstas|Leonui Bakstui]], tuo tarpu ; Aleksandrui Benua buvo suteikta galimybė ruošti [[opera|operą]] „Kupidono kerštas".
 
1901 m. Volkonskis patikėjo Diagilevui statyti [[Leo Delibas|Leo Delibo]] baletą „Silvija" ,(mėgstamiausią Aleksandro Benua mėgstamiausiąbaletą). Šie du bendražygiai parengė iškilmingą pristatymą, kuris nustebinonustebinusį netgi išlepintą imperatoriškojo teatro personųlankytojų skonį. Po keleto vis didėjancio nuomonių skirtumo, Diagilevas savo demonstratyvia maniera atsisakė prisidėti prie kasmetinių gastrolių ruosimoruošimo ir buvo tais pačiais metais atleistas, irsulaukė paniekintaspaniekos aukštuomenės akyseaukštuomenėje. Kai kurie Sergejaus Diagilevo tyrinėtojųtyrinėtojai kaip pagrindinę šio konflikto priezastį nurodė Diagilevo seksualinę orientaciją (Sergejus Diagilevas buvo homoseksualus).Vis Tačiau vis dėlto jo homoseksualumas buvo žinomas dar anksčiau, todėl jis negalėjo būti laikomas atleidimo priežastimi.
 
S. Diagilevas sulaukė finansinės paramos iš Rusijos Privačios [[Opera|Operos]] Kompanijos direktoriaus ir princesės Marijos Teniševos. Padedama grupė įkūrė žurnalą pavadinimu Meno pasaulis" ( [[Mir Iskusstva]] ). [[1899]] m. S. Diagilevas tapo specialiuoju [[princas|princo]] Sergejaus Michailovičiaus Volkonskio ( [[ Sergei Mikhailovitch Volkonsky]] , kuris neseniai buvo tapęs visų [[Rusijos]] imeratoriškųjų teatrų vadovu. Diagilevas tapo atsakingas uz kasmetinį imperatoriškųjų teatrų gastrolių paruošimą. [[1900]] m. Jis netrukus pasiūle darbą savo draugams [[Leonas Bakstas|Leonui Bakstui]], tuo tarpu Aleksandrui Benua buvo suteikta galimybė ruošti [[opera|operą]] „Kupidono kerštas".
1901 m. Volkonskis patikėjo Diagilevui statyti [[Leo Delibas|Leo Delibo]]baletą „Silvija" , Aleksandro Benua mėgstamiausią. Šie du bendražygiai parengė iškilmingą pristatymą, kuris nustebino netgi išlepintą imperatoriškojo teatro personų skonį. Po keleto vis didėjancio nuomonių skirtumo, Diagilevas savo demonstratyvia maniera atsisakė prisidėti prie kasmetinių gastrolių ruosimo ir buvo tais pačiais metais atleistas ir paniekintas aukštuomenės akyse. Kai kurie Sergejaus Diagilevo tyrinėtojų kaip pagrindinę šio konflikto priezastį nurodė Diagilevo seksualinę orientaciją (Sergejus Diagilevas buvo homoseksualus).Vis dėlto jo homoseksualumas buvo žinomas dar anksčiau, todėl negalėjo būti laikomas atleidimo priežastimi.
 
 
 
[[Image:Russia-2000-stamp-Sergei Diaghilev.jpg|120px|left]]
 
Pašto ženklas „Rusu sezonų" garbei.
 
 
 
 
 
 
 
===Rusų sezonai===
Diagilevo draugai liko jam ištikimi, sekė juo ir padėjo jam rengti parodas, parengtas Meno pasaulio idėja. [[1905]] metais jis parengė milžiniską parodą rusų dailininkų [[portretas|portretistų]] Sankt Peterburge. S. Diagilevas apkeliavo visą [[Rusija|Rusiją]], ieškodamas anksčiau nematytų Rusijos portretų meno [[šedevras|šedevrų]]. Po metu,1 metų jis nugabeno didžiulę Rusijos meno parodą į [[Paryžius| Paryzių]]. Tai buvo ilgo bendradarbiavimo su Prancūzija pradžia. [[1907]] m. jis pristatė penkis rusiškos muzikos koncertus [[Paryžius|Paryžiuje]] . , [[1908]] m. parengė [[Opera|Operą]] „Borisas Godunovas" [[Paryžiaus opera|Paryžiaus operoje]] su solistu [[Fiodoras Šaliapinas|Fiodoru Šaliapinu]]. Sulaukę didžiulio pasisekimo, Sergejaus Diagilevo artistai buvo pakviesti kitais metais grįžti su [[baletas|baletu]] ir opera ir tai vedė prie „Rusų sezonų" rengimo. Diagilevo trupėje buvo geriausi Rusijos šokėjai, tarp kurių - [[Ana Pavlova|Ana Pavlova]], [[Vaclovas Nižinskis|Vaclavas Nižinskis]], [[Tamara Karsavina|Tamara Karsavina]], [[Vera Karali|Vera Karali]] ir jų pirmasis pasirodymas [[1909]] gegužės [[19]] d. tapo sensacija.
 
 
Diagilevo draugai liko jam ištikimi, sekė juo ir padėjo jam rengti parodas, parengtas Meno pasaulio idėja. [[1905]] metais jis parengė milžiniską parodą rusų dailininkų [[portretas|portretistų]] Sankt Peterburge. S. Diagilevas apkeliavo visą [[Rusija|Rusiją]], ieškodamas anksčiau nematytų Rusijos portretų meno [[šedevras|šedevrų]]. Po metu, jis nugabeno didžiulę Rusijos meno parodą į [[Paryžius| Paryzių]]. Tai buvo ilgo bendradarbiavimo su Prancūzija pradžia. [[1907]] m. jis pristatė penkis rusiškos muzikos koncertus [[Paryžius|Paryžiuje]] . [[1908]] m. parengė [[Opera|Operą]] „Borisas Godunovas" [[Paryžiaus opera|Paryžiaus operoje]] su solistu [[Fiodoras Šaliapinas|Fiodoru Šaliapinu]] .
Sulaukę didžiulio pasisekimo, Sergejaus Diagilevo artistai buvo pakviesti kitais metais grįžti su [[baletas|baletu]] ir opera ir tai vedė prie „Rusu sezonų" rengimo. Diagilevo trupėje buvo geriausi Rusijos šokėjai, tarp kurių [[Ana Pavlova|Ana Pavlova]], [[Vaclovas Nižinskis|Vaclavas Nižinskis]] , [[Tamara Karsavina|Tamara Karsavina]] , [[Vera Karali|Vera Karali]] ir jų pirmasis pasirodymas [[1909]] gegužės [[19]] d. tapo sensacija.
 
===Muzika Diagilevo pastatymuose===
Diagilevas pradėjo statyti kompozicijas pagal vėlyvąją [[Nikolajus Rimskis-Korsakovas|Nikolajaus Rimskio-Korsakovo]] kūrybą, tokias operas kaip „Gegužės naktis" , „Auksinis gaidelis". Diagilevo baletinė versija orkestrinei siuitai „Šecherezada" sukėlė Nikolajaus Rimskio-Korsakovo našlės įniršį ir; ji vėliau atvirais laiškais, publikuojamais spaudoje, priekaištavo Diagilevui. Diagilevas savo pastatymams panaudojo muziką iš [[Nikolajus Čerepninas|Nikolajaus Čerepnino]] ( Narcizas ir aidas [[1911]] m.) , [[Klodas Debiusi|Klodo Debiusi]] , [[Morisas Ravelis|Moriso Ravelio]] ( [[Dafnis ir Chloja|Dafnis ir Chloja]] ) 1912 m., [[Erikas Satie|Erikas Satie]] ( „Paradas" [[1917]] m. ) , [[Manuelis de Falla|Manuelis de Falla]] ( „Trikampė skrybėlė" [[1917]] m.) ir kiti. Jo choreografas Michailas Fokinas dažnai pritaikydavo muziką baletui. Diagilevas taip pat dirbo su šokėju ir choreografu [[Leonidas Miasinas|Leonidu Miasinu]]. „Rusų baleto" meniniu vadovu taip pat buvo Leonas Bakstas, kartu jie sukūrė techniškai sudėtingą baleto formą su šou elementais, kuria buvo siekiama apeliuoti į bendrąją publiką, ne tik išsirtinai į aristokratiją. Jo baletai turėjo itakos „art decaux" stiliui.
 
Reikšmingiausias Diagilevo muzikinis bendradarbis muzikos srityje buvo [[Igoris Stravinskis|Igoris Stravinskis]] . Diagilevas išgirdęs ankstesnius Stravinskio darbus buvo sužavėtas ir papraše pritakyti porą Frederiko Šopeno kūrinių „Rusų baletui" . Igoris Stravinskis sukūrė muziką reikšmingiausias Sergejaus Diagilevo baletams „Petruška" ir „Ugnies paukštė" ( [[1911]] m. ) m. , „Šventasis pavasaris" ( [[1913]] m. ). „Šventasis pavasaris buvo vienas kontraversiškiausių Diagilevo baletų. Jo siužetas rėmesi pasakojimu apie pirmykštės pagonių genties mergelės paaukojimo per pavasario ritualą siužetu. Neįprasti šokiai, vaizduojantys pirmykštės genties apeigas piktino ir žavėjo žiūrovus, todėl per spektaklius publika dažnai būdavo pasidalijusi į dvi2 stovyklas.
Diagilevas pradėjo statyti kompozicijas pagal vėlyvąją [[Nikolajus Rimskis-Korsakovas|Nikolajaus Rimskio-Korsakovo]] kūrybą, tokias operas kaip „Gegužės naktis" , „Auksinis gaidelis". Diagilevo baletinė versija orkestrinei siuitai „Šecherezada" sukėlė Nikolajaus Rimskio-Korsakovo našlės įniršį ir ji atvirais laiškais, publikuojamais spaudoje, priekaištavo Diagilevui.Diagilevas savo pastatymams panaudojo muziką iš [[Nikolajus Čerepninas|Nikolajaus Čerepnino]] ( Narcizas ir aidas [[1911]] m.) , [[Klodas Debiusi|Klodo Debiusi]] , [[Morisas Ravelis|Moriso Ravelio]] ( [[Dafnis ir Chloja|Dafnis ir Chloja]] ) 1912 m., [[Erikas Satie|Erikas Satie]] ( „Paradas" [[1917]] m. ) , [[Manuelis de Falla|Manuelis de Falla]] ( „Trikampė skrybėlė" [[1917]] m.) ir kiti. Jo choreografas Michailas Fokinas dažnai pritaikydavo muziką baletui. Diagilevas taip pat dirbo su šokėju ir choreografu [[Leonidas Miasinas|Leonidu Miasinu]]. „Rusų baleto" meniniu vadovu taip pat buvo Leonas Bakstas, kartu jie sukūrė techniškai sudėtingą baleto formą su šou elementais, kuria buvo siekiama apeliuoti į bendrąją publiką, ne tik išsirtinai į aristokratiją. Jo baletai turėjo itakos „art decaux" stiliui.
Reikšmingiausias Diagilevo muzikinis bendradarbis buvo [[Igoris Stravinskis|Igoris Stravinskis]] . Diagilevas išgirdęs ankstesnius Stravinskio darbus buvo sužavėtas ir papraše pritakyti porą Frederiko Šopeno kūrinių „Rusų baletui" . Igoris Stravinskis sukūrė muziką reikšmingiausias Sergejaus Diagilevo baletams „Petruška" ir „Ugnies paukštė" ( [[1911] m. ) m. , „Šventasis pavasaris" ( [[1913]] m. ). „Šventasis pavasaris buvo vienas kontraversiškiausių Diagilevo baletų. Jo siužetas rėmesi pasakojimu apie pirmykštės pagonių genties mergelės paaukojimo per pavasario ritualą siužetu. Neįprasti šokiai, vaizduojantys pirmykštės genties apeigas piktino ir žavėjo žiūrovus, todėl per spektaklius publika dažnai būdavo pasidalijusi į dvi stovyklas.
 
 
 
Sergejus Diagilevas mirė 1929 m. rugpjūčio mėn. 19 d. Venecijoje, Italijoje.
 
==Literatūra==
 
* Валентин Серов в воспоминаниях, дневниках и переписке современников, т. 1-2, Л., 1971;
==Šaltiniai==
* Grigoriev S., The Diaghilew ballet 1909—1929, Harmondsworth, 1960;
 
* Sergejus Volkonskis „Memuarai" (rusų kalbak.).
* [wikipedia anglų k.]
 
* Sergejus Volkonskis „Memuarai" (rusų kalba)
 
<!-- interwiki -->
{{DEFAULTSORT:Sergejus Diagilevas}}
[[Kategorija:ŽymūsRusijos asmenysmenininkai]]
[[Kategorija:meno kritikai]]
 
<!-- interwiki -->
{{DEFAULTSORT:Sergejus Diagilevas}}
[[Kategorija:menininkai]]
 
[[bg:Сергей Дягилев]]
<!-- interwiki -->
[[ca:Serguei Diàguilev]]
{{DEFAULTSORT:Sergejus Diagilevas}}
[[de:Sergei Pawlowitsch Djagilew]]
[[Kategorija:meno kritikai]]
[[en:Sergei Diaghilev]]
[[es:Sergéi Diágilev]]
[[fi:Sergei Djagilev]]
[[fr:Serge de Diaghilev]]
[[he:סרגיי דיאגילב]]
[[hu:Szergej Pavlovics Gyagilev]]
[[it:Sergej Pavlovič Djagilev]]
[[ja:セルゲイ・ディアギレフ]]
[[ka:სერგეი დიაგილევი]]
[[ko:세르게이 디아길레프]]
[[nl:Serge Diaghilev]]
[[no:Sergej Djagilev]]
[[pl:Siergiej Diagilew]]
[[pt:Sergei Diaguilev]]
[[ru:Дягилев, Сергей Павлович]]
[[sk:Sergej Pavlovič Ďagilev]]
[[sv:Sergej Djagilev]]