Trijų alfa dalelių procesas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ar:تخليق العناصر; smulkūs taisymai
Eilutė 1:
[[imageVaizdas:Triple-Alpha Process.png|300px|right|thumbnail|Trijų alfa dalelių procesas.]]
{{Branduoliniai procesai}}
 
'''Trijų alfa dalelių procesas''' (kai kada jis dar vadinamas '''helio degimo reakcijos''' arba '''trijų alfa dalelių reakcija''') yra [[Branduolinė reakcija|branduolinių reakcijų]] grandinėlė, kurios metu trys [[Helis|helio]] [[Branduolys|branduoliai]] ([[alfa dalelė]]s) suformuoja [[Anglis|anglies]] branduolį (kita astrofizikai svarbi helio degimo reakcijų grandinė yra žinoma kaip [[alfa procesas]]).
 
Šios [[Branduolių sąlaja|branduolių sąlajos]] reakcijos gali efektyviai vykti tik [[Temperatūra|temperatūroms]] esant daugiau nei 100000000 [[Kelvinas|kelvinų]] ir esant dideliai helio branduolių koncentracijai. Iš esmės tai gali vykti tik vėlyvesnių evoliucijos stadijų [[žvaigždė]]se, kur dėka [[Protonų ciklas|protonų ciklo]] ir [[CNO ciklas|CNO ciklo]] reakcijų žvaigždės šerdyje jau prigaminta pakankamai helio. Pabaigus degti vandeniliui, šerdis ima trauktis, tol, kol jos temperatūra pakyla iki tiek, kad prasideda helio virtimo anglimi procesas (trijų alfa dalelių procesas).
Eilutė 20:
Abiejų reakcijų metu išsiskiria 7,275 MeV energijos.
 
<sup>8</sup>Be susidarantis pirmosios reakcijos metu yra nestabilus ir suskyla į du helio branduolius per 2,6&times;106×10<sup>-16</sup> sekundžių. Tačiau šio proceso metu, kad ir nedidelis, tačiau pastovus <sup>8</sup>Be kiekis yra sukuriamas. Taip kad egzistuoja tikimybė, jog <sup>8</sup>Be pagaus alfa dalelę ir susidarys <sup>12</sup>C. Šis trijų alfa dalelių virtimas <sup>12</sup>C ir yra vadinamas '''trijų alfa dalelių procesas''' arba '''trijų alfa dalelių reakcija''' (kadangi antroji reakcija turi vykti beveik akimirksniu su pirmąja).
 
Kadangi trijų alfa dalelių reakcijos tikimybė yra maža, anglis yra gaminama lėtai. Dėl to [[Didysis sprogimas|Didžiojo sprogimo]] metu anglies beveik ir nebuvo sukurta, kadangi per kelias minutes po jo temperatūra nukrito žemiau ribos, reikalingos branduolių sąlajai.
Eilutė 34:
Todėl branduolinių reakcijų žvaigždėse metu susikuria daug anglies ir deguonies, tačiau tik maža dalis šių elementų virsta neonu ir sunkesniais elementais. Šie anksčiau minėti branduoliniai [[Rezonansas|rezonansai]] kartais pateikiami kaip [[Antropinis principas|antropinio principo]] pagrindimas.
 
Branduolių sąlajos procesai gali pagaminti elementus tik iki [[geležis|geležies]]. Sunkesni nei geležis elementai pagrinde gaminami [[neutrono pagavimo reakcija|neutronų pagavimo]] metu. Apie pusę elementų pagaminama [[S procesas|S proceso]] (lėtas neutronų pagavimas), kita dalis pagaminama [[R procesas|R proceso]] metu (greitas neutronų pagavimas, tikėtiniausiai vykstantis [[Supernova|supernovų]] sprogimo metu).
 
== Reakcijų greičiai ir žvaigždžių evoliucija ==
Trijų alfa dalelių procesas smarkiai priklauso nuo žvaigždžių medžiagos temperatūros ir [[Tankis|tankio]]. Energija, išlaisvinama šio proceso metu yra apytiksliai [[Proporcingumas|proporcinga]] temperatūrai, pakeltai 30-uoju [[Laipsnis|laipsniu]] ir taip pat medžiagos tankio kvadratui. Taip, pavyzdžiui, [[Protonų ciklas|protonų ciklo]] metu gaminama energija proporcinga temperatūros ketvirtajam laipsniui ir tiesiai proporcinga tankiui.
 
Ši stipri temperatūrinė priklausomybė ypač svarbi vėlyvose [[Žvaigždžių evoliucija|žvaigždžių evoliucijos]], būtent [[Raudonoji milžinė|raudonųjų milžinių]], stadijose.
 
Mažesnės masės žvaigždėse helis, besikaupiantis žvaigždės šerdyje toliau nesispaudžia dėl išsigimusių elektronų dujų slėgio. Šerdies tūris tuo būdu priklauso tik nuo tankio, bet ne nuo slėgio. Todėl, kai mažesnėje žvaigždėje prasideda trijų alfa dalelių procesas, šerdies temperatūra gali tik augti. Dėl to reakcijų greitis didėja toliau, kol jos tampa beveik nevaldomomis. Šis procesas astronomijoje žinomas kaip '''helio žybsnis''' arba '''Salpyterio procesas'''. Šis žybsnis trunka tik kelias minutes, bet išdegina 60-80% helio žvaigždės šerdyje.
 
Didesnės masės žvaigždėse helio degimas vyksta apvalkale, supančiame išsigimusios anglies šerdį. Kadangi helio apvalkalas nėra išsigimęs, energija, išsiskirianti degant heliui pakelia temperatūrą ir priverčia žvaigždę išsiplėsti. Šis išsiplėtimas ataušina helio sluoksnį, reakcijos sulėtėja ir žvaigždė ima trauktis vėl. Šis ciklinis procesas verčia žvaigždę tapti kintamąja. Galų gale išoriniai sluoksniai yra numetami.
Eilutė 56:
[[Kategorija:Žvaigždžių fizika]]
 
[[ar:تخليق العناصر]]
[[bn:ত্রি-আলফা পদ্ধতি]]
[[ca:Procés triple-alfa]]