Martynas Sederevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakajus (aptarimas | indėlis)
pap.
Pakajus (aptarimas | indėlis)
pap.
Eilutė 1:
'''Martynas Sederevičius''' ([[1829]] m. [[lapkričio 9]] d. [[Lukšiai|Lukšiuose]] – [[1907]] m. [[kovo 7]] d. [[Sudargas|Sudarge]]) – kunigas, religinių raštų leidėjas, vertėjas, [[knygnešys]] (vadintas ''Knygnešių tėvu''), lietuviškos spaudos platinimo organizatorius.
 
== Biografija ==
Martynas Sederevičius gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje (ūkio valdomos žemės dydis siekė apie 63 ha). Tėvas vaikystėje Martyną mokė lietuviško rašto pagrindų. Baigęs Lukšių kunigo [[Antanas Tatarė|Antano Tatarės]] įsteigtą parapinę mokyklą, toliau mokėsi [[Marijampolė]]s keturklasėje mokykloje, kurią baigus Martyną Sederevičių pradėjo globoti pusbrolis kunigas Antanas Martynaitis (Marcinskis), tuo metu dirbęs [[Varšuvos vyskupija|Varšuvos vyskupijoje]]. Pusbrolio [[Varšuva|Varšuvoje]] padedamas, dar šiek tiek pasimokęs, [[1855]] m. įstojo į [[Varšuvos kunigų seminarija|Varšuvos kunigų seminariją]]. Po keleto metų persikėlė į [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminariją]]. [[1858]] m. [[lapkričio 27]] d. vyskupas [[Motiejus Valančius]] įšventino į kunigus, kviesdamas talkinti dorinimo, švietimo ir blaivybės veikloje.
 
Martynas Sederevičius [[Alvitas|Alvite]] buvo paskirtas vikaru ([[1858]]–[[1863]] m.). Dažnai lankydamasis [[Eitkūnai|Eitkūnus]], čia susipažino su ūkininkais lietuviais. [[1863 sukilimas|1863 m. sukilimo]] metais slapstėsi [[Žemaitija|Žemaitijoje]]. Joje susipažino su [[policija|policijos]] nuovados, kurios teritorijoje slapstėsi, viršininku [[Serafinas Laurynas Kušeliauskas|Serafinu Kušeliausku]]. Ši pažintis M. Sederevičiui vėliau turėjo labai didelės reikšmės. Grįžęs į [[Užnemunė|Užnemunę]] vikaravo [[Griškabūdis|Griškabūdyje]], [[Liudvinavas|Liudvinave]] ir [[Šakiai|Šakiuose]]. Ragino žmones mokyti savo vaikus lietuviškai, mokydavo juos pats, surasdavo daraktorius.
 
Grįžęs į [[Užnemunė|Užnemunę]] vikaravo [[Griškabūdis|Griškabūdyje]], [[Liudvinavas|Liudvinave]] ir [[Šakiai|Šakiuose]]. Ragino žmones mokyti savo vaikus lietuviškai, mokydavo juos pats, surasdavo daraktorius.
 
[[1873]] m. paskirtas Sudargo [[klebonas|klebonu]]. Patogi geografinė padėtis (parapija ribojosi su [[Mažoji Lietuva|Mažaja Lietuva]]) leido atsiskleisti jo, kaip religinių raštų kūrėjo, vertėjo, leidėjo ir platintojo, talentui. Martyno Sederevičiaus suburta organizacija tęsė tuo metu jau likviduotos vyskupo [[Motiejus Valančius|Motiejaus Valančiaus]] organizacijos darbą, apimdama visą Užnemunę ir didelę dalį Žemaitijos. Literatūriniam darbui pasitelkė vertėjų, kalbos žinovų, perrašinėtojų. Iš [[Tytuvėnai|Tytuvėnų]] atvyko Serafinas Kušeliauskas, įtraukė eigulį J. Antanavičių ir kitus.
eilutė 15 ⟶ 13:
 
== Atmintinos vietos, paminklai ==
 
Kapas ir antkapinis paminklas Sudargo kapinėse, pastatytas [[1932]] m. (paminklo autorius D. Ruseckas. Kaunas). Antkapio įrašas: ''Knygnešių tėvas kun. Martynas Sederevičius (1829.Xl.9-1907.III. 7)''. Sederavičiaus pavardė yra įrašyta ir [[Knygnešių sienelė]]je Kauno [[Vytauto Didžiojo karo muziejus|Vytauto Didžiojo karo muziejaus]] sodelyje.
 
== Šaltinis ==
* Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai. 1864-1904 m. / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. – Vilnius: Diemedis, 2004.
 
Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai. 1864-1904 m. / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. – Vilnius: Diemedis, 2004.
 
{{DEFAULTSORT:Sederevičius, Martynas}}