Lietuviškas vakaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Organizuojant lietuviškus vakarus sunku buvo surasti patalpas repeticijoms bei vaidinimams. [[kaimas|Kaimuose]] tokias „sales“ atstodavo tušti [[klojimas|klojimai]] (lietuviškieji vakarai neretai buvo vadinami ''klojimų vakarais''). Vasarą likę tušti [[klojimas|klojimai]] būdavo labai talpūs, o įrengus scenos pakylą bei suolus, gerai pasitarnaudavo lietuviškiems vakarams. Klojimai būdavo gražiai išpuošiami, kelias į klojimą apstatomas berželiais, vakare nušvisdavo įmantriai kaimo menininkų išpuoštų žibintų eilė, įeinamosios klojimo durys papuoštos vainikais, žalumynais gėlėmis. Klojimai vakarams būdavo įrengiami atokiau nuo kelio, juos pasiekti buvo galima tik siauru takeliu per pasėlius. Spektakliai klojimuose nekenkė vaidinimo kokybei, nes vaidintojai nesivaržė su scenos plotu. Kambariuose ar mažose salėse, kur būdavo miniatiūrinės scenos (pvz.: Vilniaus „Rūtos“ salė), vaidinti būdavo sunkiau.

 

Miestuose ir miesteliuose rasti vaidinimui patalpas buvo sunku. Čia rečiau pasitaikydavo tinkami [[klojimas|klojimai]], be to, jie nebūdavo tušti. Neretai miestiečiams tekdavo vadinti inteligentų namuose, nedideliuose kambariuose arba tenkintis tokiomis salėmis kaip gaisrinės, [[arbatinė]]s, ūkiniai sandėliai ir t.t. Ilgainiui Lietuvoje pradėta statyti namus, skirtus kultūrinei veiklai. Dar [[1907]] m. „Vilniaus kanklių“ draugijos nariai savo susirinkime nutarė pasistatydinti liaudies namus, kuriuose būtų tinkama salė, [[scena]], [[skaitykla]] ir kitos patalpos. Šią iniciatyvą palaikė [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslo draugija]] ir [[Lietuvių dailės draugija]], tad visų lietuvių pastangomis buvo pastatyti reprezentaciniai Tautos rūmai ant [[Tauro kalnas|Tauro kalno]] [[Vilnius|Vilniuje]] (dabar buvę Respublikos profsąjungų kultūros namai). Tuo tarpu [[Vilnius|Vilniaus]] lietuviai turėjo „Rūtos“ salę (dabar [[Valstybinis Vilniaus mažasis teatras|Vilniaus mažasis teatras]]), kurioje buvo renkamasi repeticijoms, rengiami vakarėliai; čia veikė biblioteka, skaitykla. Tai buvo tikras Vilniaus lietuvių kultūros centras. Savo patalpas taip pat turėjo [[Kaunas|Kauno]] „Dainos“, [[Šiauliai|Šiaulių]] „Varpo“, [[Panevėžys|Panevėžio]] „Aido“ ir kitos draugijos.