23:57, 3 birželio 2009 versija taisyti Javy tahu (aptarimas \| indėlis) 55 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		15:57, 5 birželio 2009 versija taisyti anuliuoti Xgrayz (aptarimas \| indėlis) 500 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Difrakcija''' (nuo lot. "diffringere", "skaidyti į dalis", "sklaidyti") – yra vadinamas bet koks nuokrypis nuo [[Banga\|bangų]] tiesaeigio sklidimo, nepaaiškinamas bangos atspindžiu arba lūžiu. [[Optika\|Optikoje]] difrakcijos sąvoka yra susieta su banginėmis šviesos savybėmis ir nėra paaiškinama dalelinės šviesos teorijos rėmuose. Klasikiniuose difrakcijos eksperimentuose buvo naudojami įvairių formų plyšiai ir šviesos difrakcija vis stipriau pasireikšdavo plyšio matmenims artėjant prie šviesos [[Bangos ilgis\|bangos ilgio]]. Tuomet šviesa, sklisdama pro plyšį, nukrypdavo nuo tiesaus kelio, o klasikinio šešelio sritis buvo tuo mažesnė, kuo plyšio matmuo buvo artimesnis bangos ilgiui. Analogiškai buvo stebėta šviesos difrakcija ties kliūtimi. Kuo artimesni kliūties matmenys šviesos bangos ilgiui, tuo mažesnė klasikinio šešelio sritis už kliūties. Difrakcija buvo paaiškinta [[~~Heigenso~~Hiugenso ir Frenelio principas\|~~Heigenso~~Hiugenso ir Frenelio principo]] pagalba. Šviesos bangos paviršius kiekvienu laiko momentu yra ne paprasta antrinių bangų gaubtinė, o tų bangų [[Interferencija\|interferencijos]] rezultatas. Šviesos difrakcijai vykti nėra būtinos bangos ilgio matmenų kliūtys arba plyšiai. Koherentinių šviesos šaltinių, tokių kaip [[lazeris]], spinduliuojama šviesa difraguoja savaime. Lazerio spinduliuotėi yra būdinga sudėtinga erdvinė sandara, priklausanti nuo [[Optinis rezonatorius\|lazerinio rezonatoriaus]] simetrijos bei lazerinės generacijos sąlygų. Lazeris su skirtingais lazerinio rezonatoriaus išvadiniais [[Veidrodis\|veidrodžiais]] be [[Lazerinis kaupinimas\|lazeriniu kaupinimu]] spinduliuoja skirtingas lazerinės spinduliuotės [[skersinė moda\|skersinės modas]]. Žemiausios eilės moda - [[Gauso pluoštas]] - yra lengviausiai sužadinama lazerio moda, turintį platų taikymą. Esminė Gauso pluošto savybė yra tą, kad ji neįmanoma sufokusuoti iki matmenų mažesnių negu bangos ilgis. Dėl šios priežasties šiolaikinėje optikoje Gausinis pluoštas ir kitos lazerinio rezonatoriaus modos yra vadinami difraguojančiais spinduliais. Difrakcija yra svarbi optinių laikmenų teorijoje, kadangi ji riboja [[CD]]/[[DVD]] arba [[Blu-ray Disc]] lazerio mažiausios dėmės matmenis, o tuo būdu ir įrašomos informacijos kiekį. Difrakcija yra svarbi [[Litografija\|litografijoje]], kadangi gaminant mikroschemų ir procesorių takelius, ji riboja mažiausią pasiekiamą takelio dydį.

Difrakcija: Skirtumas tarp puslapio versijų