Hiugenso ir Frenelio principas: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
nėra keitimo aprašymo
(Praplėsta)
S
'''Hiugenso ir Frenelio principas''' (pavadintas pagal danų fiziką [[Christiaan Huygens|Christianą Hiugensą]] ir prancūzų fiziką [[Augustinas Žan Frenelis|Augustiną Žan Frenelį]]) yra fizikinis principas, taikomas [[Banga|bangų]] sklidimo uždavinių analizėje. Jis teigia, kad kiekvienas sklindančios bangos paviršiaus taškas yra antrinių [[Koherentiškumas|koherentinių]] bangų voros šaltinis. Besiplečianti banga šioje interpretacijoje gali būti įsivaizduota kaip visų antrinių bangų, sklindančių iš ankstesnių taškų, interferencija.
 
Pavyzdžiui, jei du kambariai yra sujungti praėjimu ir viename iš kambarių sukūriamas [[garsas]] nuo praėjimo nutolusiame kampe, asmuo, esantis antrame kambaryje, girdės šį garsą, lyg jis sklįstų iš praėjimo. Pakol nagrinėjamas garsas antrame kambaryje, jo šaltinis yra oro virpesiai praėjime tarp kambarių. Panašiu būdu vyksta ir šviesos bangų [[difrakcija]], kuomet šviesa sutinka kliūtį, tačiau tai yra sunkiai pastebima kasdienybėje dėl trumpų regimos šviesos [[bangos ilgis|bangos ilgių]]
 
Hiugenso ir Frenelio principas formaliai seka iš kvantinės elektrodinamikos fundamentinių postulatų, tegiančių, kad kiekvieno objekto [[banginė funkcija]] sklinda visais įmanomais keliais iš šaltinio į nagrinėjamą tašką. Tokiu būdu šis principas yra visų [[kelio integralas|kelio integralų]], apibrėžiančių objekto banginės funkcijos [[amplitudė|amplitudę]] ir [[fazė|fazę]] [[Interferencija|interferencijos]] (sudėties) pasekmė bei apibrėžia [[Tikimybė|tikimybę]] aptikti objektą (tarkim [[fotonas|fotoną]]) nagrinėjamame taške. Ne tik šviesos [[kvantas|kvantai]] (fotonai), bei ir [[elektronas|elektronai]], [[neutronas|neutronai]], [[protonas|protonai]], [[atomas|atomai]], [[molekulė]]s bei kiti nepaminėti objektai paklūsta šiam paprastam princiupui.
500

pakeitimų