Saulės vėjas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[ImageVaizdas:Voyager 1 entering heliosheath region.jpg|right|thumb|350px|Saulės vėjas iki [[Heliopauzė|heliopauzės]]]]

'''Saulės vėjas''' – elektringųjų dalelių ([[protonas|protonų]], [[elektronas|elektronų]], [[Alfa dalelė|alfa dalelių]]) [[plazma|plazmos]] srautas, sklindantis nuo [[Saulė]]s. Teoriškai jis buvo numatytas [[1955]] m., norint paaiškinti [[Kometa|kometų]] uodegų kilmę. [[1959]] m. jį pirmąkart užregistravo rusų [[kosminis zondas]] [[Luna 2]] ir amerikiečių [[Pioneer 4]]. Dabar yra žinoma, kad pučiant vėjui iš Saulės per sekundę nuteka apie milijoną tonų medžiagos. Prie [[Žemė]]s orbitos Saulės vėjo [[greitis]] lygus 300-750 km/s. Galimi trumpai trunkantys, greiti pliūpsniai iki 2000 km/s.

Saulės vėjo tankis ir greitis nuo [[1962]] m. yra matuojami iš kosminių [[observatorija|observatorijų]]. Dabar yra žinoma, kad Saulės vėjas susideda iš dviejų komponentų. Pirmasis – tai tolygus greitų, bet retų dalelių fonas, antrasis – permainingi šuorai, ypač padažnėjantys aktyvios Saulės metais. Tolydinis Saulės vėjas pučia iš vadinamųjų [[Saulės vainikas|vainiko]] skylių, o gūsiai tvoskia iš aktyvių sričių, kur juoduoja [[Saulės dėmė|dėmės]] ir griaudi žybsniai. Pasitaiko, kad iš tos pačios vietos yra išmetamas tankus, bet labai lėtas šuoras, o paskui jį išlekia greitesnis. Pastarasis pasiveja savo pirmtaką ir tarytum praryja jį. Pirmąkart apie tai sužinota iš [[Radijas|radijo]] triukšmų, kuriuos užregistravo kosminė observatorija „Wind“. Per 4 metus observatorija [[Observatorija SOHO|SOHO]] užregistravo 21 tokio grobuonišką atvejį. Įtariama, kad susilieję šuorai sukelia stipresnes bei ilgiau trunkančias geomagnetines audras. Jų elgesio beveik neįmanoma prognozuoti.