François Villon: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Fransua Vilonas''' (''François Villon''; [[1431]] – [[1474]]) buvo [[Prancūzija|prancūzų]] poetas, vagis ir valkata. Jis labiausiai žinomas savo kūriniais ''Testaments'' (''Testamentai'') ir ''Ballade des Pendus'' (''Pakaruoklio baladė''). Dabar dažnai vadinamas modernios [[prancūzų poezija|prancūzų poezijos]] pradininku.

 

Vilonas greičiausiai gimė [[Paryžius|Paryžiuje]] [[1431]] metais. Nuo [[vaikystė]]s gyveno skurdžiai, anksti mirė tėvas. Šią pavardę jis perėmė iš savo dėdės [[kanoninė teisė|kanoninės teisės]] profesoriaus, kuris jį globojo. Dvylikos metų tapo menų studentu Paryžiaus universitete. Bakalauro studijas baigė [[1449]] m., o magistro [[1452]] metais. Studijų metais Vijonas gyveno audringą Paryžiaus studento gyvenimą.

 

Už šį ir kelis kitus smulkius nusikaltimus jis buvo dar kartą ištremtas. Ketverius po to sekusius metus jis buvo keliautojas, besiverčiantis atsitiktinėmis [[vagystė]]mis. Žinoma, kad jis lankėsi kunigaikščio Karolio Orleaniečio dvare, kur dalyvavo poezijos konkurse, taip pat lankėsi [[Puatjė]] ir [[Grenoblis|Grenoblio]] apylinkėse. [[1461]] m. vasarą jis praleido vyskupo kalėjime [[Luarė]]. Iš kalėjimo paleidžiamas tų pačių metų spalį, kai atėjus į valdžią naujam karaliui [[Liudvikas XI|Liudvikui XI]] buvo išleisti visi kaliniai. Po to jis parašė savo žymiausiąjį darbą ''Grand Testament'' (''Didysis Testamentas''). Sugrįžęs į Paryžių jis kurį laiką gyveno ramiai. Navaro kolegijos vagystės tyrimas dėl įrodymų stokos buvo nutrauktas. Tačiau Vilonas vėl įsivėlė į muštynes [[1463]] m., buvo suimtas, kankintas ir nuteistas pakarti. Bausmė vėliau pakeista tremtimi. Apie vėlesnį jo gyvenimą nieko nežinoma.

 

Vilonas buvo didelis poezijos temų ir formų novatorius. Jis buvo puikiai susipažinęs su dvaro idealais, bet sąmoningai ėjo prieš srovę, jo poezija dažnai pavirsdavo [[parodija|parodijomis]] ir vulgariais juokeliais, prisodrintos jo nuosavo žodyno. Kelios mažiau žinomos [[poema|poemos]] sukurtos Paryžiaus vagių slengu. Dauguma Vilono eilių yra apie jo paties gyvenimą, skurdą, bėdas.

 

Vilonas savo metu buvo beveik nežinomas ir iš naujo atrastas [[XVI amžius|XVI amžiuje]], kai jo darbus išleido poetas [[Clément Marot]].

 

*''Rinktinė poezija'', Vilnius : Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, 1999

{{Link FA|fr}}

 

{{Commons|François Villon|no=T}}

 

[[Kategorija:Prancūzijos rašytojai|Villon]]

 

[[bg:Франсоа Вийон]]

[[ru:Вийон, Франсуа]]

[[sk:François Villon]]

[[sv:François Villon]]

[[tr:François Villon]]