Špitolė: Skirtumas tarp puslapio versijų

78 pridėti baitai ,  prieš 13 metų
S
nėra keitimo aprašymo
No edit summary
SNo edit summary
'''Špitolė''' - viduramžių prieglauda, [[ligoninė]]s pirmtakė vyravusi XVI - XVIII amžiais (Lietuvoje). Jomis naudodavosi tik beturčiai, pagyvenę, neįgalūs žmonės ir ligoniai. Špitolės daugiausia buvo išlaikomos iš [[auka (labdara)|aukų]], kurias suaukodavo ar užrašydavo įvairūs asmenys. Tačiau nors ir gerai aprūpintos, jose ligoniai buvo laikomi prastomis sąlygomis. Tai vykdavo dėl to, kad špitoles buvo užvaldę dvasininkai, jie pasisavindavo žymią špitolių pajamų dalį. Ypatingu špitolių fondų grobstymu pasižymėjo [[Vilnius|Vilniaus]] [[vyskupas]] Masalskis. Tai pastebėję Vilniaus kapitulos organizuodavo špitolių patikrinimus, tokios revizijos atliktos: [[1625]], [[1627]], [[1733]], [[1739]] metais.
 
==Istorija==
Iki XVI a. Lietuvoje nebuvo ne tik jokių gydymo įstaigų, bet ir sėsliai gyvenančių [[gydytojas|gydytojų]], turinčių aukštąjį medicininį išsilavinimą. Išsilavinę gydytojai gyvendavo tik [[Magnatas|magnatų]] dvaruose arba Vilniuje ir liaudžiai buvo neprieinami.
 
Pirmoji špitolė Lietuvoje buvo įkurta Vilniuje [[1514]] metais. Steigėjas [[Medicina|medicinos]] daktaras Martynas Dušnickis (iš Dušnikų). Jis savo ir suaukotomis lėšomis [[Gedimino aikštė]]s pietinėje dalyje pastatė namą, kuriame įsikūrė pirmoji špitolė. Joje buvo 10 lovų, turėjo savo [[vaistinė|vaistinę]], virtuvę, [[koplyčia|koplyčią]] ir patalpas aptarnaujančiam personalui. Miręs steigėjas paliko visą savo turtą šiai špitolei.
 
Vėliau atidarytos špitolės: [[1519]] m. 12 lovų ir dar viena [[1676]] m. [[Kaunas|Kaune]], [[1536]] m. 70-ties lovų Šv. Trejybės. Ši špitolė buvo gavusi privilegiją rinkti mokestį už naudojimąsi vieninteliu tiltu per [[Neris|Nerį]] Vilniuje - [[Žaliasis tiltas (Vilnius)|Žaliuoju tiltu]], buvo ir privilegija draudusi statyti kitą tiltą. [[1560]] m. įkurta Šv. Spaso. [[1635]] metais atidaryta špitolė psichiniams ligoniams. [[1709]] metais atidaryta Šv. Roko špitolė, kurioje steigėjas ir dar 7 padėjėjai mirė nuo [[Maras|maro]] slaugydami juo sergančius ligonius. [[1723]] metais - Šv. Jokūbo špitolė, vėliau tapusi pirmąja [[ligoninė|ligonine]] Lietuvoje. [[1744]] metais atidaryta didžiausia - 150 lovų Gailestingųjų Seserų špitolė.
 
Plintant [[Reformacija|reformacijai]] buvo steigiamos ir reformatų špitolės. Eustachijus Valavičius įkūrė ne vieną špitolę - Šv. Mykolo gatvėje ir [[1583]] metais [[Naujamiestis|Naujamiestyje]] [[Upytės apskritis|Upytės paviete]].
 
XVIII a. [[žydai]] LDK taip pat steigė savo špitoles.
 
[[1775]] metais Lietuvos - [[Lenkija|Lenkijos]] [[seimas]] įsteigė „špitolių komisiją“, ir pavedė jai prižiūrėti tvarką špitolėse. Pirmuoju pirmininku paskirtas vyskupas Masalskis.
34 231

pakeitimas