Aisčiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas Fokusmarokus pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (naudotojo Homobot keitimas) |
|||
Eilutė 5:
Kadangi senovės [[Baltai|baltų gentys]] bendro pavadinimo nėra turėjusios, [[XX amžius|XX a.]] pradžioje [[Kazimieras Jaunius]] pasiūlė jas vadinti žodžiu ''aisčiai'', paties K.Jauniaus išvestu iš senovės rašytojų minimų ''estijų'' ar ''e[i]stų'' vardo; po to keletą dešimtmečių terminas ''aisčiai'' lietuvių literatūroje vartotas kaip neva „istoriškesnis“ termino ''baltai'' pakaitalas (tarptautinį mokslinį „baltų“ terminą, išvestą iš [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pavadinimo, [[1845]] m. knygoje ''Die Sprache der alten Preussen'' įvedė [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universiteto]] profesorius [[G.H.Neselmanas]]).
== Aisčių religija ==
Visi aisčiai, pagal kalbos tarmę, kalbininkų skirtomi į tris grupes – [[prūsai|prūsus]], [[lietuviai|lietuvius]] ir [[latviai|latvius]]. Tarminiai kalbos skirtumai tarp jų istorinių laikų pradžioje dar buvo nežymūs. Kultūros atžvilgiu visi aisčiai nesiskyrė tarp savęs. Taip pat vienoda buvo ir jų [[religija]]. Būdami [[pagonys]], jie turėjo daug [[dievas|dievų]]; dažnai vienur daugiau buvo garbinami vieni, kitur kiti dievai, bet pats [[religija|religijos]] pobūdis visur buvo vienodas: visi jie garbino [[gamta|gamtą]] ir visus nesuprantamus jos reiškinius laikė nežemiškomis jėgomis.
==Tacitas apie aisčius==
| |||