Breton Vudso sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų

58 pridėti baitai ,  prieš 11 metų
S
robotas Pridedama: da:Bretton Woods-systemet; smulkūs taisymai
S
S (robotas Pridedama: da:Bretton Woods-systemet; smulkūs taisymai)
'''Bretton Woods sistema''' buvo tarptautinė monetarinė, fiksuotų valiutos kursų, struktūra, įsigalėjusi po [[antrasis pasaulinis karas|antrojo pasaulinio karo]]. 1944 m. sudaryta [[JAV]] ir [[JK|Britanijos]] ir pasirašyta visų 44 valstybių sąjungininkių delegatų. [[John Maynard Keynes|Keynes]] buvo vienas pagrindinių sistemos architektų. Bretton Woods sistemos susitarimų galiojimas baigėsi 1971 m. balandžio 15 d., JAV prezidentui [[Richard Nixon|Nixon]] nutraukus fiksuotą aukso ir dolerio vertės santykį, lygų 35 dolerių už unciją. Pirmą kartą pasaulio istorijoje, buvo panaikinta formali pasaulinių valiutų ir prekių sąsaja.
 
== Apžvalga ==
[[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]] tebesitęsiant, Bretton Woods miestelio Mount Washington viešbutyje siekiant atstatyti tarptautinę ekonominę sistemą, į Jungtinių Tautų finansinę konferenciją suvažiavo 730 delegatų iš 44 valstybių sąjungininkių. Per tris 1944 m. liepos mėnesio savaites, konferencijos dalyviai svarstė ir pasirašė Bretton Woods sutartis.
 
Bretton Woods sistema įpareigojo kiekvieną šalį laikytis tam tikros monetarinės politikos, kurios esminis principas neleido šalies valiutos keitimo kursui nukrypti daugiau nei 1-u procentu nuo pasaulinio aukso vertės kurso, taip pat įgaliojo TMF subalansuoti laikinus tarptautinių mokėjimų nesklandumus. Sistema sužlugo 1971 m., JAV sustabdžius aukso konvertavimo į JAV dolerius galimybę. Bretton Woods sistema padėjo valstybėms, sukūrusioms ją (ypatingai JAV), kontroliuoti tarptautinius konfliktus, bei siekti bendrų tikslų.
 
== Kilmė ==
Bretton Woods sistemos atsiradimas buvo sąlygotas kelių esminių faktorių: bendrų [[didžioji depresija|didžiosios depresijos]] patirčių, politinės ir ekonominės jėgos koncentracijos kelių dominuojančių valstybių rankose ir jų poreikio užimti vadovaujančią rolę tarptautiniuose monetariniuose santykiuose.
 
=== Didžioji depresija ===
Galingųjų valstybių sutarimas dėl esminių tikslų ir tarptautinės ekonomikos valdymo metodų padėjo priimti vieningus Bretton Woods konferencijos sprendimus. Susitarimų esmė buvo bendras tikėjimas kapitalizmu. Nežiūrint to, jog išsivysčiusių valstybių vyriausybės kapitalizmo viziją matė skirtingai ([[Prancūzija]] pavyzdžiui, priešingai nei JAV, siūlė sąlyginai didesnį vyriausybės kišimąsį į šalies ekonominius procesus), tačiau visos jų rinkos veiksnius ir privačią nuosavybę pripažino valstybės funkcionavimo pagrindu.
 
Vardan permainų tarptautinėje ekonomikoje, Bretton Woods kūrėjai pasisakė už liberalios sistemos sukūrimą, kuri būtų paremta rinkos ekonomikos dėsniais ir kiek įmanoma atmestų privataus kapitalo ir prekybos barjerus. Nors būta nesutarimų dėl tokios sistemos įgyvendinimo priemonių, tačiau visi palaikė atviros sistemos sukūrimo būtinybę.
 
==== “Ekonominis saugumas” ====
Pasiremdami tarpukario patirtimis, JAV planuotojai sukūrė ekonominio saugumo koncepciją, kuri teigė, jog tarptautinės ekonominės sistemos liberalumas padidins pokario taikos tęstinumo galimybes. [[Cordel Hull]] – JAV užsienio reikalų ministras (United States Secretary of State), buvo viena iš asmenybių, įžvelgusių tarptautinio saugumo garantą naujojoje sistemoje. Hull tikėjo, jog fundamentaliosios abiejų karų priežastys slypėjo ekonominėje diskriminacijoje ir prekybiniuose karuose. Ypač jo minėtosios – Nacistinės Vokietijos vykdyta prekybos ir mainų kontrolė (abipusės sutartys) ir Didžiosios Britanijos praktikuota imperinės pirmenybės sistema, pagal kurią buvusios Britų imperijos šalys naudojosi išskirtiniu prekybinių nuolaidų statusu. Hull teigė: „nevaržoma prekyba derinasi su taika; tuo tarpu aukšti tarifai, prekybos trukdžiai, neteisingos ekonominės varžybos – su karu… jei tik galėtume sudaryti laisvesnės prekybos sąlygas… laisvesnės, mažiau diskriminuojančios ir kliudančios… kad viena šalis nepavydėtų kitai ir visų šalių gyvenimo standartai augtų; pašalintume ekonominį nepasitenkinimą kurstantį karus ir turėtume realią taikos tęstinumo galimybę“.
 
==== Vyriausybinės intervencijos atsiradimas ====
Išsivysčiusios šalys taip pat sutarė dėl vyriausybių kišimosi į tarpatautinę ekonominę sistemą reikalingumo. Dėl Didžiosios depresijos, išsivysčiusių valstybių vyriausybės, visuotinį ekonomikos valdymą pradėjo matyti pirminiu valstybės uždaviniu. Darbingumas, stabilumas ir augimas tapo svarbiausiais visuotinės politikos klausimais. Tapo priimta vyriausybę laikyti pagrindiniu [[gerovės valstybė]]s kūrimo įrankiu. Naujai išmokta pamoka, anot Bretton Woods „naujojo kurso“ (angl. New Dealer) vyriausiojo architekto [[Harry Dexter White]] buvo: „aukšto lygio ekonominio bendradarbiavimo nebuvimas tarp lyderiaujančių šalių… neišvengiamai baigsis ekonominėmis priešpriešomis, kurios savo ruožtu taps plataus masto karinių konfliktų pradžia“.
 
Ekonominio stabilumo ir politinės taikos užtikrinimui šalys sutiko bendradarbiauti reguliuojant tarptautinę ekonominę sistemą. Pokario pasaulio esminiu ramsčiu turėjo tapti [[laisvoji prekyba]]. Svarbiausios rinkos ekonomikos šalys sutiko su JAV, pokario tarptautinės ekonomikos valdymo, vizija, kurios principai turėjo sukurti ir palaikyti veiksmingą tarptautinę monetarinę sistemą ir eliminuoti prekybos ir kapitalo įplaukų kliuvinius.
 
=== JAV galios pradžia ===
Po antro pasaulinio karo JAV industrija ir kapitalo augimas sparčiai didėjo. JAV, skirtingai nuo europos, liko nenuniokota karo, priešingai – išvystė klestinčią gamybos pramonę ir pasipelnė iš ginklų pardavimo ir pinigų skolinimo kitoms kare dalyvaujančioms valstybėms; 1945 m. JAV industrijos produkcija padvigubėjo lyginant su prieškario laikotarpiu tarp 1935 ir 1939 m. Tuo tarpu europos ir rytų azijos šalys buvo kiek ekonomiškai, tiek ir karinės jėgos atžvilgiu, sužlugdytos.
 
Karo pramonės gigantams nustojus veikti ir kareiviams užpildžius darbo rinką, pasipylė pesimistinės pranašystės, jog taika vėl iššauks ekonominės depresijos pasikartojimą ir bedarbystę. Prie tokių nuotaikų prisidėjo darbininkų keliami neramumai. Su tikslu išvengti 4-o dešimtmečio ekonominės katastrofos pasikartojimo, prezidentas [[Franklin Roosevelt|Franklin D. Roosevelt]] numatė naują pokario tvarką, kaip priemonę vedančią į niekada nesibaigiantį JAV klestėjimą ir gerovę.
 
==== Atlanto chartija ====
[[ImageVaizdas:Atlantic charter.jpg|thumb|left|250px|Roosevelt ir Churchill jų slaptojo susitikimo, įvykusio Newfoundland [[1941]] m. [[Rugpjūčio 8]] – [[Rugpjūčio 12]] dienomis metu, dėl kurio, po dviejų dienų, JAV ir D. Britanijos buvo sušaukta Atlanto chartija.]]
 
Karo metais, JAV įsivaizdavo pokarinę ekonominę tvarką, sudarančią galimybę JAV korporacijoms laisvai investuoti užjūrio šalyse ir leidžiančią įsiskverbti į rinkas, anksčiau priklausiusias uždariems rišamosios valiutos prekybos blokams.
Dauguma JAV politikų manė, jog neturint galimybės eksportuoti gaminius į stiprią europos rinką, JAV ekonomika nesugebėtų išlaikyti karo metu pasiektos ekonominės gerovės. Be to, infliacijai vis skausmingiau įtakojant uždarbių nepakankamumą, JAV profsąjungos nebenorėjo taikstytis su JAV vyriausybės siūlomomis sąlygomis. (1945-ųjų pabaigoje būta didelių protestų automobilių, elektros ir plieno pramonės gamyklose).
 
==== Karo padariniai Europoje ir rytų Azijoje ====
JAV sąjungininkai, išvarginti karo, buvo priversti suteikti JAV vadovaujantį vaidmenį. JAV parama buvo reikalinga sąjungininkių šalių ekonomikos atstatymui ir apskritai išlikimui.
 
Didžioji dalis trečiojo pasaulio šalių, Bretton Woods konferencijos išdavoje, liko politiškai ir ekonomiškai antraeilės. Susietos su išsivysčiusiomis vakarų valstybėmis ekonominiais ir politiniais, formaliais ir neformaliais saitais, pastarosios šalys tegalėjo sekti joms primestą ekonominę sistemą. Savo ruožtu, rytų Europos bloke, Tarybų Sąjunga padėjo pamatus izoliuotai ir skirtingai tarptautinei ekonominei sistemai.
 
== Taip pat žiūrėkite ==
 
*[[2008–2009 m. pasaulio finansinė krizė]]
*[[Tarptautinis valiutos fondas]]
 
[[CategoryKategorija:Ekonomikos istorija]]
[[CategoryKategorija:Tarptautinė ekonomika]]
[[CategoryKategorija:JAV istorija]]
[[CategoryKategorija:Europos istorija]]
 
[[ar:بريتون وودز]]
[[ca:Acords de Bretton Woods]]
[[cs:Brettonwoodský systém]]
[[da:Bretton Woods-systemet]]
[[de:Bretton-Woods-System]]
[[el:Σύστημα ισοτιμιών Bretton Woods]]
113 834

pakeitimai