Suvalkų sutartis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žiedas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 7:
Šia sutartimi nustatyta [[Lietuvos sienos#Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linijos|demarkacijos linija]], kuria didelė dalis [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašto]] pripažinta [[Lietuva]]i, taip pat susitarta dėl [[karas|karo]] veiksmų nutraukimo, numatyta apsikeitimo karo belaisviais tvarka. Paties Vilniaus miesto priklausomybės klausimas sutartyje nebuvo sprendžiamas. Sutartimi Vilniaus krašto dalis į pietus nuo [[Varėna|Varėnos]] – [[Eišiškės|Eišiškių]] linijos (taip pat ir Varėnos geležinkelio stotis) atiteko Lenkijai. Lenkija įsipareigojo per Varėną praleisti iš [[Alytus|Alytaus]] į [[Vilnius|Vilnių]] vykstančius Lietuvos traukinius.
 
[[Demarkacijos linija]] nustatyta tik iki [[Bastūnai|Bastūnų]], nuo Bastūnų geležinkelio stoties tolimesnis demarkacijos linijos pravedimas turėjo būti sprendžiamas išstūmus Raudonąją armiją. Lenkijai atitekus Varėnos geležinkelio stočiai, Lietuva nebegalėjo atsiųsti greito pastiprinimo į Vilnių iš Suvalkų fronto. Tiesioginiu J. Pilsudskio nurodymu [[spalio 9 d.]], karinį išsilavinimą gavęs carinės Rusijos armijoje [[Liucjanas Želigovskis]] su lenkų karių rinktine, imitavęs [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašto]] gyventojų maištą, apėjęs demarkacinę liniją, nesunkiai užėmė Vilnių, kur tebuvo 3 Lietuvos kariuomenės batalijonai. Jauna Lietuvos valstybė tarp abiejų sutarčių pasirašymo 'de facto' nesugebėjo įsitvirtinti Vilniaus krašte, tačiau sustabdė Želigovskio „maištininkų“ veržimąsi į Lietuvą, Lietuvos kariuomenei laimėjus kautynes prie Giedraičių ir Širvintų. Tolesnius karo veiksmus sustabdė Tautų Sąjunga, įtikinusi, kad konfliktą reikia spręsti derybomis. JosTačiau tačiaujos Vilniaus problemos neišsprendė.
==Nuorodos==