Lėno šv. Antano Paduviečio bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakajus (aptarimas | indėlis)
red.
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 5:
==Istorija==
 
[[1919]] m. [[Taujėnų dvaro sodyba|Taujėnų dvaro]] savininkas kunigaikštis [[Konstantinas Radvila]] statomai Lėno bažnyčiai paskyrė miško medžiagos. [[1921]] m. pastatyta laikina medinė [[wikt:Koplyčia|koplyčia]]. Netrukus pradėta statyti klebonija ir kiti parapijos ūkiniai trobesiai. Lėno gyventojams paaukojus 2 dešimtinių sklypą, kunigų Jurgio Kazakevičiaus ir Jono Laugalio iniciatyva [[1923]]–[[1924]] m. pastatyta akmenų mūro bažnyčia.
 
[[1925]] m. kunigo J. Laugalio rūpesčiu bažnyčia nutinkuota iš lauko, [[1927]] m. įdėtos medinės lubos, [[1928]] m. atlikti kiti darbai. Laikinoji [[wikt:Koplyčia|koplyčia]] pertvarkyta į prieglaudą. Vyskupas [[Kazimieras Paltarokas]] dovanojo bažnyčiai [[Monstrancija|monstranciją]] ir taurę, Apolonija Doračiūnienė paskyrė 1000 litų varpui pirkti. Daugiausia bažnyčią parėmė prezidentas [[Antanas Smetona]], kilęs iš šios apylinkės. Jo lėšomis buvo įrengtas didysis [[wikt:Altorius|altorius]], kuriame įmontuotas dailininko Burbos pieštas Šv. Antano paveikslas. Kunigas [[Domininkas Tumėnas]] Lėno bažnyčiai paskyrė 35 ha žemės (16 km nuo Lėno).
 
[[1932]] m. Juozas Kuliava dovanojo parapijai 8 ha. Sukeitus žemę arčiau bažnyčios ir [[1934]] m. Lėno kaimui skirstantis į vienkiemius, bažnyčiai liko 25 ha žemės. Lietuvos vyriausybei paskyrus pašalpą, [[1935]] m. prie bažnyčios pristatytas aukštas mūrinis bokštas. Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] bažnyčia buvo Vadoklių [[filija]]. [[1944]] m. gerokai sužalota. Vėliau suremontuota.
Eilutė 13:
==Architektūra==
 
Bažnyčia be aiškių stiliaus bruožų, stačiakampio plano (27 × 13 m), su žemesne [[wikt:Apsidė (architektūra)|apside]], bokšteliu, vienabokštė. Vidus 3 [[wikt:Nava|navų]]. [[wikt:Šventorius|Šventoriaus]] tvora akmenų ir plytų mūro bei metalinė.
 
[[Category:Ukmergės rajono bažnyčios]]