Klaipėdos sukilimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
→Pasirengimas: Pora vidinių nuorodų. |
||
Eilutė 11:
Sukilimo vadu buvo paskirtas [[Lietuvos kariuomenė]]s kontržvalgybos viršininkas [[Jonas Polovinskas]], kuriam priedangos sumetimais suteikta Klaipėdos krašte paplitusi Budrio pavardė. Kiti vadovai analogiškai privalėjo pasikeisti pavardes. Štabo viršininkas kapt. [[Juozas Tomkus]] tapo Oksu, jo padėjėjas [[Juozas Šarauskas]] – Juozapaičiu ir pan. Priedangai Klaipėdoje iš lietuvininkų organizacijos ''Prūsų lietuvių tautos taryba'' veikėjų buvo suburtas [[Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas]], turėjęs oficialiai vadovauti neva krašto gyventojų sukilimui.
Karinei akcijai tinkamas laikas buvo parinktas labai tiksliai: [[1923]] m. [[sausio 11]] d. [[Belgija|Belgijos]] ir [[Prancūzija|Prancūzijos]] kariuomenės įžengė į Vokietijos [[Rūro sritis|Rūro sritį]], prikaustydamos Europos spaudą prie šio įvykio. Viena diena anksčiau [[Ambasadorių konferencija|Ambasadorių konferencijos]] atstovas [[Jules Laroche]] žadėjo paskelbti nusprendęs, kad Klaipėda turinti tapti ''Freistaatu'' (laisvąja valstybe).
Užimti Klaipėdos kraštą turėjo [[1923]] m. pradžioje [[Kaunas|Kaune]] suformuota ''Ypatingos paskirties rinktinė'', sudarytą iš trijų grupių. Pirmajai, vadovaujamai mjr. Išlinsko-Aukštuolio, reikėjo užimti [[Klaipėda|Klaipėdos miestą]], Antrajai (vadas – kpt. [[Mykolas Kalmantas]]-Bajoras) reikėjo užimti [[Pagėgiai|Pagėgius]] bei rūpintis pasienio su Vokietija apsauga, Trečiajai, vadovaujamai mjr. [[Petras Jakštas|Jakšto-Kalvaičio]], teko užimti [[Šilutė|Šilutę]]. Rinktinę, suformuotą užimti Klaipėdai, sudarė 1078 asmenys: 41 karininkas, 582 kareiviai bei 455 Šaulių sąjungos nariai. Operacijos metu šis skaičius kito. Bendras įvairiu laiku dalyvavusiųjų skaičius yra 1753.
| |||