Raudondvario šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakajus (aptarimas | indėlis)
red.
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 5:
==Istorija==
 
[[Raudondvaris (Kaunas)|Raudondvaryje]] [[1785]] m. pastatyta medinė [[wikt:Koplyčia|koplyčia]]. Ji [[1795]] m. tapo [[Vilkija|Vilkijos]] parapijos [[filija]]. Grafas [[Tiškevičiai|Benediktas Emanuelis Tiškevičius]] [[1851]] m. skyrė bažnyčiai 33 ha žemės ir įsipareigojo kunigui kasmet mokėti po 600 rublių. [[1852]] m. įkurta parapija. Pagal italų architekto [[Cezaris Anikinis|Lauryno Cezario Anikinio]] projektą [[1852]]–[[1856]] m. pastatyta mūrinė bažnyčia, [[1861]] m. – mūrinė klebonija. Bažnyčią [[1857]] m. konsekravo vyskupas [[Motiejus Valančius]]. [[1909]]–[[1914]] m. veikė [[Lietuvių katalikų blaivybės draugija|Lietuvių katalikų blaivybės draugijos]] skyrius.
 
Bažnyčia [[1915]] m. sugriauta. Griuvėsiai pradėti valyti [[1927]] m. Pagal inžinieriaus [[Vaclovas Michnevičius|Vaclovo Michnevičiaus]] projektą mūrinė bažnyčia [[1930]]–[[1938]] m. atstatyta. Statyba rūpinosi klebonas Stanislovas Irtmanas. Ją [[1938]] m. dekoravo dailininkės G. Butauskaitė ir A. Klimaitė, konsekravo arkivyskupas [[Juozapas Skvireckas]]. Į bažnyčią [[1944]] m. pataikė dvi bombos. Ji buvo apgriauta, pramušti perdengimai, numuštas vieno bokšto viršus. Kunigo Antano Slavinsko iniciatyva [[1957]] m. bažnyčia suremontuota.
Eilutė 13:
[[image:Raudondvaris12.jpg|thumb|left|300px|Bažnyčia iš priekio]]
 
Bažnyčia [[Istorizmas|istoristinė]], turi [[Neobarokas|neobaroko]] ir [[Neoklasicizmas|neoklasicizmo]] bruožų, stačiakampio plano (53 × 27 m), [[wikt:Bazilika (pastatas)|bazilikinė]], dvibokštė. Vidus 3 [[wikt:Nava|navų]], atskirtų [[wikt:Piliorius|pilioriais]]. Bažnyčioje yra Aleksandro Sledzinskio piešti Kryžiaus kelio stočių paveikslai ([[1935]] ir [[1957]] m. restauruoti), G. Berti paveikslai „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“, „Šv. Juozapo mirtis“. Šventoriuje palaidotas [[Raudondvaris (Kaunas)|Raudondvario]] klebonas Jurgis Kuzmickas ([[1916]]–[[1992]]).
 
Šoniniame altoriuje yra italų skulptoriaus I. Pampalonio sukurti Vandos Tiškevičienės ir jos sūnaus Mykolo Tiškevičiaus, anūko žmonos Elzbietos Klaros Bankroft-Tiškevičienės antkapiniai paminklai. Prie senosios bažnyčios buvusiame [[Tiškevičiai|Tiškevičių]] mauzoliejuje buvo palaidotas ir pats bažnyčios fundatorius Benediktas Emanuelis Tiškevičius, išliko tik jo paminklo postamentas su užrašu. Mauzoliejus neišliko, grafų šeimos amžinojo poilsio vieta yra bažnyčios šventoriuje.