Naujoji apaštalų bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
S Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: Vištytis - Pakeistos nuorodos į Vištytis (miestelis) |
||
Eilutė 17:
Po [[1923]] m. sukilimo ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos, dalis NAB parapijų atsidūrė Lietuvos Respublikos administruojamoje teritorijoje. Čia veikė [[Šilutė]]s, [[Priekulė]]s, [[Paleičiai|Paleičių]], [[Saugai|Saugų]] ir [[Klaipėda|Klaipėdos]] parapijos. Seniausia iš jų yra Šilutės parapija, įsteigta [[1902]] m., padedant [[1898]] m. įsteigtai [[Tilžė]]s parapijai. Steigimo metu parapijoje buvo apie 150 tikinčiųjų, iki [[1934]] m. ji išaugo iki 250 tikinčiųjų, turėjo savo maldos namus. Pamaldos šioje bažnyčioje vyko iki [[1944]] m. Klaipėdos parapija buvo įsteigta [[1910]] m., taip pat padedant [[1898]] m. įsteigtai Tilžės parapijai. Tiek Klaipėdos, tiek Priekulės parapijos turėjo savo pastatus.
Be [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]], pirmosios nepriklausomybės laikotarpiu NAB parapijos veikė taip pat ir [[Kybartai|Kybartuose]], [[Drazdynai|Drazdynuose]] bei [[Vištytis (miestelis)|Vištytyje]]. Kybartų parapija buvo įsteigta dar 1914 m. Stalupėnų parapijos iniciatyva, turima žinių apie pastarosios parapijos leidžiamą laikraštį bei turėtus maldos namus. Turima duomenų apie bent vienos parapijos registraciją pagal Draugijų įstatymą (1925 m. Kybartų parapija buvo įregistruota Vilkaviškio apskrities viršininko). Ar minėtos bendruomenės buvo traktuojamos kaip religinės organizacijos, nėra žinoma: bent jau Kėdainių bendruomenei teisė vesti metrikacijos knygas (tikybinėms organizacijoms tai buvo leidžiama) nebuvo suteikta.
Taigi, pirmosios nepriklausomybės laikotarpiu NAB Lietuvoje veikė, ir turėjo bent 9 bendruomenes. Sovietų okupacijos metais šios bažnyčios veikla Lietuvoje nutrūko: tam įtakos turėjo tiek sovietinės represijos, tiek tai, kad nemaža bendruomenių narių dalis galėjo pasinaudoti repatriacijos į Vokietijos Federacinę Respubliką teise.
| |||