Egzocitozė: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

'''Egzocitozė''' – procesas, kurio metu su [[ląstelė]]s [[plazminė membrana|plazmine membrana]] susilieja [[vakuolė]]s, pakrautos tam tikromis medžiagomis. Susiliejimo metu vakuolių viduje buvusios medžiagos atsiduria užląstelinėje erdvėje, o vakuolės membrana tampa plazminės menranos (išorinės membranos) dalimi. Tokiu būdu [[ląstelė]] per membraną į aplinką išskiria, pvz., dideles biomolekules. Vienaląsčiai organizmai taip šalina nereikalingas medžiagas, tuo tarpu daugialąsčiuose egzocitozė atlieka ir reguliavimo funkcijas.

 

Egzocitozė yra reiškinys, savo mechanizmu priešingas [[endocitozė|endocitozei]]. Neretai egzocitozė yra sujungta su endocitoze į bendrą sistemą. Kai kurios ląstelės egzocitoziškai paima medžiagas vienoje ląstelės pusėje, o po to egzocitoziškai išskiria kitoje pusėje. Šis reiškinys vadinamas '''transcitoze''', tai vienas būdų, kaip [[kapiliarai|kapiliarų]] sienelių ląstelės permeta medžiagas per kapiliarų sieneles. </br>

Kitas toks sujungimas – egzocitoziškai išskiriant medžiagas į aplinką transportinių vakuolių membranos įsijungia į ląstelės plazminę membraną, ir šios paviršius didėja. Todėl egzocitozę lydi „tuščioji“ endocitozė – plazminė membrana išlinksta vidun ir sudaro plokščias tuščias vakuoles (kuriose yra šiek tiek užląstelinio skysčio), kurios grįžta prie [[Goldžio kompleksas|Goldžio komplekso]] pasikrauti nauju kroviniu.

 

Egzocitozė reikalinga [[baltymas|baltymų]] ([[enzimas|enzimų]], [[antikūnis|antikūnių]]) sekrecijai, [[Neurotransmiteris|neuromediatorių]] išskyrimui, ir kitiems vidiniams procesams.

 

[[es:Exocitosis]]

[[eu:Exozitosi]]

[[fi:Eksosytoosi]]

[[fr:Exocytose]]