Grafas Ferdinandas fon Cepelinas - Prūsijos armijos aristokratas, susipažino su orlaiviais 1863 m. Amerikos pilietinio karo metu. Būdamas Sąjungos armijos stebėtoju, jis dalyvavo pakeliant pririšamą aerostatą ir net skrido vienu iš jų. 1891 m. Vokietijoje jis anksti atsistatydino iš armijos, norėdamas kurti orlaivius civiliams gyventojams ir karo tikslams.
Frydrichšafene įkūręs gamyklą, Ceppelinas panaudojo savo žmonos Isabellos turtus 128 m ilgio ir 11,5 m skersmens baliono statybai.
Jis buvo užpildytas 11,298 m<sup>3</sup> vandenilio septyniolikoje atskirų dujų kamerų, padengtų kaučiuku impregnuota medžiaga. Medvilninis audeklas laikė lengvo metalo rėmą. Apatinėje korpuso dalyje buvo pakabintos dvi aliuminio gondolos. Gondolose buvo sumontuota po vieną benzininį keturių taktų, 16 A.J., 420 kg svorio vandeniu aušinamą „Daimler“ variklį. Kiekvienas variklis per dantytus ratus suko po du oro sraigtus. Gale ir priekyje buvo dvi vairų poros. Gondolos po balionu buvo skirtos keleiviams.
„Cepelinas“ pirmą kartą pakilo į orą 1900 m. liepos 2 d. Pirmo dirižablio skrydžio metu penkių žmonių komanda per 18 minučių nuskrido juo beveik 6 km 396 m aukštyje. Iki I pasaulinio karo dirižabliais buvo skraidinti 35 000 žmonių visoje Vokietijoje, ir neįvyko nė vieno nelaimingo atsitikimo. „Cepelinais“ karo metu buvo bombarduojamos Britanija ir Prancūzija, tačiau ir jie patys pasirodė esą menkai apsaugoti nuo atakų.
Po Grafo Cepelino mirties (1917 m.) ir dirižablių R101 (1924 m.) bei „Hinderburg“ (1936 m.) avarijų skraidymo ateitis siejama su lėktuvais.
Nepaisant to, „cepelinai“ buvo gaminami Frydrichšafeno gamykloje iki 1997 m.
