Tibetiečiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

71 pridėtas baitas ,  prieš 11 metų
S
robotas Pridedama: za:Cangcuz; smulkūs taisymai
S (robotas Pridedama: ug:زاڭزۇ مىللىتى)
S (robotas Pridedama: za:Cangcuz; smulkūs taisymai)
|grupė=Tibetiečiai
|gyvskaičius= apie 6 mln.
|popvieta= [[Kinija]]:<br /> &nbsp;&nbsp; apie 6 mln.<br />
[[Indija]]:<br /> &nbsp;&nbsp; apie 125,000<br />
[[Nepalas]]:<br /> &nbsp;&nbsp; apie 60,000<br />
[[Butanas]]:<br /> &nbsp;&nbsp; apie 4000<br />
[[JAV]], [[Taivanas]], [[Šveicarija]]
|religija=[[Budizmas|Tibeto budizmas]], [[bon]], [[induizmas]], [[islamas]]
'''Tibetiečiai''' ([[kinų kalba]]: 藏族, [[pinyin]]: ''Zàng Zú'') - tauta, gyvenanti [[Tibetas|Tibete]] ir aplinkinėse srityse nuo [[Centrinė Azija|Centrinės Azijos]] - vakaruose, iki [[Mianmaras|Mianmaro]] ir [[Kinija|Kinijos]] - rytuose. Kinijoje tibetiečiai yra viena iš didžiausių etninių grupių tarp kitų 56 etninių grupių, oficialiai sudarančių Kinijos tautą ([[kinų kalba|kin]].: 中华民族; [[pinyin]]: ''Zhōnghuá Mínzú''). Pagal oficialų 1959 m. gyventojų surašymą tibetiečių [[Kinija|Kinijoje]] buvo 6 330 567. [[Indija|Indijoje]] jų gyvena apie 125 000 (daug tibetiečių tremtinių), 60 000 [[Nepalas|Nepale]] ir apie 4000 [[Butanas|Butane]]. Manoma, kad kinų invazijos metu (nuo 1951 m.) nužudyta iki 1 200 000 tibetiečių.
 
== Tibetiečių kilmė ==
 
Labai mažai žinoma apie tibetiečių kilmę. Esama nuomonės, jog tibetiečiai genetiškai giminingi [[mongolai|mongolams]], tačiau akivaizdi ir kitų tautų įtaka (atsižvelgiant į geografinę Tibeto padėtį, tai turėtų būti [[Centrinė Azija|Centrinės]] arba [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]] tautos. Tokias prielaidas patvirtina ir genetiniai tibetiečių tyrimai, kuriuos 2000 m. atliko Su, Bing ir kiti <ref> Su, Bing, ''et al.'' [http://hpgl.stanford.edu/publications/HG_2000_v107_p582.pdf "Y chromosome haplotypes reveal prehistorical migrations to the Himalayas"]. ''Human Genetics'' 107, 2000: 582–590. </ref>: nustatyta, jog tibetiečių Y [[chromosoma|chromosomos]] yra daugialypės kilmės -tiek iš [[Centrinė Azija|Centrinės Azijos]], tiek ir iš [[Rytų Azija|Rytų Azijos]].
 
=== Tibetiečių bruožai ===
 
Tibetiečiai paprastai yra rudos odos, juodų, šiek tiek banguotų ar garbanotų plaukų, gana aukštų skruostikaulių ir rudų akių, tačiau kai kurie tibetiečiai yra šviesiai rudų ar žalių akių (paveldėtų iš [[mongolai|mongolų]]). Vyrai paprastai augina vešlius ūsus, tačiau retą barzdą. Tradiciškai jie pešioja savo barzdą pincetu. Klajokliai – avių ir jakų augintojai – pina ilgus plaukus.
Tibetiečiai pasižymi gebėjimu išgyventi didžiausiose aukštumose ir atsparumu šalčiui. Toks gebėjimas, be abejonės, yra sąlygotas nepaprastos [[Tibeto kalnynas|Tibeto plokščiakalnio]] aplinkos. Pastaruoju metu mokslininkai stengiasi atskirti kultūrinį ir genetinį šio prisitaikymo faktorius. Jie atrado geną, kuris pagerina [[hemoglobinas|hemoglobino]] prisotinimą [[deguonis|deguonimi]]; taip pat įrodė, jog iki penkerių metų tibetiečių vaikai auga greičiau nei kiti vaikai.
 
== Istorija ==
''Pagrindinis straipsnis: [[Tibeto istorija]]''
[[ImageVaizdas:Historic Tibet Map.png|thumb|300px|Tibeto autonominis regionas]]
Iki VI a. tibetiečių klajoklių gentys nebuvo susivienijusios į bendrą valstybę. VI a. Yarlung genties vadas užkariavo keletą netoliese esančių genčių ir tapo karaliumi. Jis žinomas kaip Zanpu (karalius) ir Po dinastijos pradininkas. VII a. pr. [[Songtsan Gampo]] (Zanpu anūkas) suvienijo visą Tibetą ir perkėlė sostinę į [[Lasa|Lasą]]. Kinų istorijoje ši karalystė vadinama Tupo karalyste.
 
1750 m. Tibetas tapo Kinijos [[protektoratas|protektoratu]], o apie XIX a. vidurį Kinija nustojo vykdyti savo pasižadėjimus Tibetui. Pavyzdžiui, 1855 m. Kinija neapgynė Tibeto nuo gurkų invazijos bei nekreipė dėmesio, kai Tibeto provincijos [[Butanas]], [[Nepalas]] ir [[Sikimas]] buvo prijungiamos prie britų [[Indija|Indijos]]. 1904 – 1914 m. Tibetas buvo [[JK|Didžiosios Britanijos]], Kinijos ir [[Rusija|Rusijos]] derybų objektu, tačiau nuo 1912 iki 1951 m., tibetiečių požiūriu, Tibetas buvo suverenus. 1951 m. į Tibetą įsiveržia [[Kinijos liaudies išlaisvinimo armija]]. 1959 m. tibetiečiai sukilo prieš okupantus kinus. Tibetas tapo suskaldytas autonominis regionas. Centrinė Kinijos valdžia oficialiai pripažino [[Dalai Lama|Dalai Lamos]] titulą 1653 metais.
 
== Kalba ==
''Pagrindinis straipsnis: [[Tibetiečių kalba]]''
 
Tibetiečių veiksmažodžiai yra sudaryti iš dviejų dalių: žodžio šaknies, kuri sudaro žodžio reikšmę, ir galūnės, kuri reiškia laiką (praeities, dabarties arba ateities). Kamienas yra labai pabrėžiamas kalbant. Paprasčiausios ir labiausiai pasitaikančios veiksmažodžių formos susidedančios iš kamieno ir galūnės „-ge“ gali būti vartojamos dabarties ir ateities laikams išreikšti, o praeities laikui reikšti prie žodžių kamienų pridedama galūnė „-song“.
 
=== Abėcėlė ir raštas ===
 
Tibetiečių kalbos [[abėcėlė]] yra silabinė (skiemeninė), kaip daugumos [[Rytų Azija|Rytų]] ir [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]] šalių abėcėlių. Tibetiečių kalboje yra 4 balsės ir 30 priebalsių.Tibetiečių kalba rašoma labai konservatyviu skiemenų abėcėlės raštu, paremtu senovinės Indijos sanskrito kalbos rašto sistema. Kiekviena raidė yra sudaryta iš neatskiriamos balsės „a“. Skiemenys yra atskiriami [[taškas|taškais]]. Kelios priebalsės yra rašomos tam tikru būdu sujungiant raides. Abėcėlės forma parodyta pirmame paveikslėlyje, žinoma kaip ''u-chen'' ({{bo|དབུ་ཅན་}}) yra naudojama spausdinimui. Greitraštio versijos raidynas, toks kaip ''gyuk yig'' arba vadinamasis „tekantis raštas“ ({{bo|རྒྱུག་ཡིག་}}) yra naudojamas neformaliam rašymui.
'''Pavyzdys Nr.1:''' teksto pavyzdys parašytas ''u-chen'' raidynu ({{bo|དབུ་ཅན་}}):
 
[[ImageVaizdas:Tibetieciu_rastas1.png]]
 
'''Pavyzdys Nr.2:''' to paties teksto pavyzdys parašytas ''gyuk yig'' raidynu ({{bo|རྒྱུག་ཡིག་}}):
 
[[ImageVaizdas:Tibetieciu_rastas2.png]]
 
Teksto vertimas: ''visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems suteiktas protas ir sąžinė ir jie turi elgtis vienas kito atžvilgiu kaip broliai''. ([[Visuotinė žmogaus teisių deklaracija|Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos]] 1-asis straipsnis).
 
== Kultūra ==
Tibetas didžiuojasi turtinga ir savita kultūra: menu, teatru, muzika, medicina, šventėmis ir apeigomis. Tibetiečių kultūra perėmė nemažai elemntų iš kaimyninių šalių, tačiau daugiausia įtakos Tibeto kultūrai turėjo [[Indija]]. Pavyzdžiui, tibetiečių menas yra labai susijęs su [[budizmas|budizmu]] ir atsispindi beveik kiekviename kasdieninio gyvenimo žingsnyje.
 
=== Tapyba ===
[[ImageVaizdas:Tibetan Thangka, anonymous, private collection.jpg|thumb|200px|Tibetiečių thangka]]
Tapyba yra svarbi meno forma Tibete. Kaip ir [[krikščionybė]]je ar kitoje religijoje, tibetiečių tapyba yra viena iš elgesio formų, kuri padeda tibetiečiams sustiprinti jų tikėjimą. Tibetiečių tapyba daugiausia sudaro uolų tapyba, [[freska]], ''thangka'' (arba ''tanka'', {{bo|ཐང་ཀ་}}, [[nevarų kalba]]: पौभा) ir medžio graviūra.
''Thangka'' tibetiečių tapyboje susilieja indų spiralinė tapyba su [[Nepalas|Nepalo]] ir [[Kašmyras|Kašmyro]] tapyba. Tokio stiliaus paveikslai Tibete pasirodė apie VIII amžiuje. Populiariausi paveikslai yra stačiakampio formos, nutapyti ant medvilnės ar lino, kuriuose paprastai pavaizduojami tradiciniai motyvai: [[budizmas|religiniai]], [[astrologija|astrologiniai]], [[teologija|teologiniai]] siužetai, kartais [[Mandala]]. Tam kad paveikslai neišbluktų, įdedama organinių ir mineralinių pigmentų bei paveikslas yra įrėminamas.
 
=== Teatras ===
 
Tibetiečių folklorinis spektaklis, žinomas kaip ''Ache lhamo'', kuris reiškia „dangaus sesuo“ yra šokių, giesmių ir dainų derinys. Pasirodymai paprastai atspindi budistų pasakojimus ir Tibeto istoriją. Tibeto spektaklis buvo įkurtas XIV a., kai Lama Thangthong Gvalpo surengė pirmąjį pasirodymą. Taip tradicija tęsiasi beveik 700 metų ir pasirodymai vyksta įvairių švenčių bei festivalių proga. Pasirodymuose paprastai būna šokiai, giesmės ir dainos. Kartais užsidedamos spalvotos kaukės, kad pabrėžtų žmogaus charakterį ar būdą, pavyzdžiui, raudona spalva simbolizuoja karalių, geltona simbolizuoja dievybes ir lamas. Spektaklis prasideda apsivalymu ir palaiminimu, po kurio pasakotojas sudainuoja istorijos santrauką ir spektaklis prasideda. Kiti palaiminimo ritualai įvyksta spektaklio pabaigoje.
 
=== Muzika ===
 
Ypatinga geografinė aplinka ir etninė tradicija lėmė ypatingą muzikos stilių. Tibetiečių dainų žavesį sukelia ypatingas dainavimas, kuris yra garsus ir skambus bei turi romantiško tono, išreiškiantis tibetiečių religinį tikėjimą ir jų mėgavimąsi laimingu gyvenimu bei taikingu protu. Tibetiečių muziką taip pat charakterizuoja gamtos garsų ir religinės muzikos įkomponavimas, kuris gali atsispindėti ir populiariojoje muzikoje. Paskutiniaisiais metais tibetiečių dainos tapo populiarios Kinijoje. Atlikėja Zhu Zheging pateikė tibetiečių muziką visam pasauliui - jos albumai buvo išleisti daugiau nei 60 šalių. Vakarų žmonės buvo labai sužavėti Zhu balsu ir pavadino jį „gamtos garsu“. Kita tibetiečių dainininkė Han Hong tapo viena iš populiariausių dainininkių Kinijoje.
 
=== Medicina ===
 
Tibetiečių medicina yra viena iš seniausių pasaulyje. Medicinoje naudojama daugiau nei 2000 augalų rūšių, 40 gyvūnų veislių ir 15 mineralų. Didžiausias įnašas į Tibeto mediciną buvo garsaus VIII-tojo amžiaus gydytojo Yutok Yonten Gonpo, kuris užrašė senovinę Tibeto mediciną, kartu įtraukiant elementų iš Persijos, Indijos ir Kinijos medicinos tradicijų. Yutok Yonten Gonpo palikuonis Yuthok Sarma Yonten Gonpo toliau sistemino medicinos tradiciją, pridėdamas 18 medicinos darbų.
Šiuo metu tradicinių tibetiečių vaistų įrašų skaičius jau pasiekė apie 2300. Apytikriai truputi daugiau nei 300 yra plačiai naudojamų, iš kurių 70% yra augalai ir vaistažolės; 12% iš gyvūnų ir apie 14% iš mineralų. Apie trečdalis tradicinių tibetiečių vaistų naudoja tas pačias medžiagas kaip ir tradiciniai kinų vaistai, tačiau daugiau nei puse vaistų sudaro žolelės, kurios yra būdingos tik Tibetui. Kadangi kai kuriems vaistams reikia labai brangių žaliavų, tai nemažai vaistų turi pakaitalų.
 
=== Šventės ir apeigos ===
 
Išskirtinis tibetiečių kultūros bruožas yra tibetiečių šventės ir apeigos, kurios giliai įsišaknijusios į vietinę kultūrą. Labai svarbi šventė yra "maudymosi šventė". Kiekvienas žmogus dalyvauja šioje šventėje tris kartus: gimus, susituokus ir mirus (atitinkamai gimimo, vestuvių ir mirties maudymosi šventėse). Tradiciškai yra tikima, jog žmonės neturėtų maudytis kasdien, o tik svarbiausiuose jo gyvenimo momentuose.
Išskirtinės apiegos Tibete yra "dangaus laidotuvės", kurios vykdomos tam, kad mirusiojo žmogaus dvasia saugiai nukeliautų į dangų. Prieš laidotuves kūnas yra susukamas į baltą audeklą ir laikomas namuose daugiau nei 7 dienas. Per tą laiką Lamos gieda giesmes, kad sumažintų mirusiojo kančias už padarytas nuodėmes. Laidotuvių dieną atvyksta dangaus laidotuvių apeigų vykdytojai. Jie nuneša velionį į laidojimo žemę. Tuomet velionio kūnas įpjaunamas, kad pritrauktų [[grifai|grifus]], kurie kūną suės. Likęs [[skeletas]] yra sudaužomas į gabaliukus, kad grifai galutinai juos suėstų. Tibetiečiai tiki, jog grifai gali nunešti mirusiojo kūno [[siela|sielą]] į dangų. Tuo atveju, kai grifai neėda kūno, ar suryja tik pusę jo, yra tikima, jog tas žmogus būdamas gyvas padarė sunkių nuodėmių ir yra pasmerktas keliauti į [[pragaras|pragarą]]. Jei grifai suryja kiekviena kūno gabalėlį ar bent jau didžiąją dalį, tuomet siela tęsia tyrą atgimimą.
 
== Mityba ==
Pagrindinis tibetiečių maisto produktas, kuris vartojamas kasdien, yra miežių miltai. Kiti svarbesni maisto produktai yra kvietiniai miltai, jako mėsa, aviena ir kiauliena. Pieno produktai, tokie kaip sviestas, pienas, sūris yra taip pat labai populiarūs. Žmonės gyvenantys aukštesnėse aukštumose ar kalnuose paprastai vartoja daugiau mėsos nei žmonės, kurie gyvena žemesniuose regionuose, nes ten auginama įvairesnių augalų, daržovių ar vaisių. Ryžiai yra paprastai vartojami siauresniame rate – pasiturinčiose šeimose, pietinių kraštų ūkininkų ar fermerių šeimose ir vienuolynuose.
 
[[ImageVaizdas:Tsampa ir arbata.jpg|left|thumb|250px|Tsampa ir arbata]]
 
Tibetas yra aukštai virš jūros lygio, dėl šios priežasties vanduo užverda prie 90° Celsijaus, todėl virimas vandenyje nėra įmanomas. Taigi Tibete maisto produktai ir valgiai yra specifiniai. Pagrindinis valgis yra ''tsampa'', kuris yra vartojamas kasdien. ''Tsampa'' yra daroma iš skrudintų ir nelukštentų miežių, sumaltų rankiniais malūnais į labai smulkius miltus, kurie yra sumaišomi su trupučiu arbatos ir tada daromos bandelės bei valgomos paimant juos pirštais. Taip pat į šias bandeles gali būti įdėta sviesto, varškės ar cukraus. Tibetiečiai valgo ''tsampa'' su daug kitų patiekalų ir bet kokiu metu, taip pat šį valgį nešiojasi keliautojai.
Kiti patiekalai yra ''momo'' (tibetiečių koldūnai), ''thenthuk'' (tibetiečių makaronai), jako liežuvis ir kiti. Dabar Tibeto miestuose, pavyzdžiui, [[Lasa|Lhasoje]], tibetiečių maistas yra papildytas kinų maistu, daugiausia Sičuano provincijos maistu. Turgavietėse galima įsigyti įvairesnių daržovių ir žuvies. Tibetiečių restoranuose yra patiekiama tibetiečių, kinų, o kai kur net vakarietiškų patiekalų.
 
== Tradiciniai rūbai ==
[[ImageVaizdas:IMG 0996 Lhasa Barkhor.jpg|thumb|250px|Besimeldžianti tibetietė]]
 
Dėl Tibeto šalto oro, ir vyrai, ir moterys vilki gana šiltus drabužius. Moterys paprastai būna apsirengusios sijonus ir šilko ar audinio švarkus. Vyrai nešioja ilgas, laisvas kelnes ir palaidus, kartais be rankovių chalatus su vilnoniais ar odiniais batais. Kerdžiai dažnai vilki avikailio drabužius. Tradiciškai vyrai vilki ilgus apjuosčius, o moterys nešioja spalvotas prijuostes. Tačiau šiuo metu tradicinius rūbus pakeičia įvairesni šilti drabužiai, pavyzdžiui, marškiniai, megstiniai ir panašiai.
Dauguma tibetiečių nešioja ilgus plaukus, nors dabartiniu metu kai kurie vyrai kerpasi plaukus trumpai. Moterys susipina savo plaukus į dvi kasas, mergaitės – į vieną kasą. Vyrai kurie nešioja ilgus plaukus suvynioja juos viršugalvyje, dažnai apgaubia raudonu audiniu.
 
== Tradicinė architektūra ==
Tradicinė tibetiečių architektūra yra unikali (kaip visa tibetiečių kultūra) ir pilna vietinės kultūros bruožų bei požymių. Architektūra turi kinų ir indų įtakos ir atspindi gilų santykį su [[budizmas|budizmu]]. [[ImageVaizdas:Potala.jpg|thumb|250px|Potala rūmai Lhasoje]]
 
Svarbiausiu tibetiečių architektūros pavyzdžiu yra laikomi [[Potala|Potala rūmai]]. 117 m aukščio ir 360 m pločio, buvusi [[Dalai Lama|Dalai Lamos]] rezidencija. Rūmus sudaro daugiau nei 1000 kambarių su [[Dalai Lama|Dalai Lamos]] portretais ir [[Buda|Budos]] statulomis. Rūmai yra padalinti į išorės Baltuosius rūmus, kuriuose yra administracinės patalpos ir vidinius Raudonuosius rūmus, kuriuose yra Lamos asamblėjos salė, koplytėlės, šventyklos ir milžiniška biblioteka su budistų šventaisiais raštais.
Dviaukščių namų rūšis yra labiausiai paplitusi Tibete. Šie pastatai yra dažnai senovinių medžio ir akmens konstrukcijų bei atrodo kilniai ir tvirtai. Kambariai yra atskirti kolonomis. Pirmasis aukštas yra tvartas ir sandėlis. Antrasis aukštas yra gyvenamoji vieta. Paprastai būna didelis gyvenamasis kambarys, vonia, virtuvė, sandėlis ar maža laiptinė. Jei yra trečiasis aukštas, tai ten paprastai būna šventoji salė arba vieta džiovinti drabužius. Kiemuose visada yra šulinys bei tualetas, pastatytas namo kampe. Gyvenamųjų namų sienos yra iš žemės ir akmens kartu su plūktiniu, apie 40-50 cm storumo, arba sienos iš akmenų, apie 50-80 cm. Stogai yra plokšti ir padengti žeme. Tokio tipo namai yra šilti žiemą ir vėsūs vasarą – labai tinkami plokščiakalnio klimatui. Prie langų yra pakraigės, kad apsaugotų palanges nuo lietaus ir puoštų namą. Gyvenamųjų namų langų ir durų abi pusės yra nudažomos juodais dažais, kurie dera prie baltų sienų. Kaimo vietovėse žmonės gyvena vieno aukšto namuose. Tokių namų kiemuose dar yra dirbtuvės, daržinės, avių aptvarai bei tvartai.
 
[[ImageVaizdas:Cubical houses in Xiangcheng valley.JPG|left|thumb|250px|Tradiciniai tibetiečių namai]]
 
Ganyklose gyventojai paprastai įsikuria iš jako vilnos išaustų audeklų palapinėse. Tokios palapinės paprastai yra kvadratinės formos, palaikomos 8 stačių stulpų. Palapinės yra apie 20 kv. m ploto ir apie 1,7 m aukščio su ventiliacijos plyšiais viršuje, kad paskirstytų dūmus ir šilumą. Palapinės priekyje yra traukiamoji virvė surišta su durų uždanga. Karštomis dienomis durų uždanga gali būti atitraukta, kad įleistų oro vidun ir kad oras viduje būtų vėsus bei grynas. Palapinė yra be jokių baldų, be daug įrengimų. Palapinės viduryje iš žemių pastatoma ugniavietė; už šios ugniavietės būna garbinimo ir maldų vieta su [[Buda|Budos]] statulėle. Žmonės paprastai miega ant avikailio kilimėlio, kuris būna patiestas ant žemės. Iš jako vilnos išaustas audeklas yra storas ir pakankamai patvarus, kad apsaugotų nuo vėjo ir pūgos. Tokia palapinė gali būti lengvai išmontuojama ir perkeliama į kitą vietą, kas yra patogu kerdžiaus gyvenime.
Nors dauguma žmonių gyvena namuose, vis dar yra žmonių, gyvenančių olose įsirengtose buveinėse. Šios buveinės yra dažnai įrengiamos kalvų ar kalnų vietovėse. Olų buveinės yra įvairių pavidalų, tokių kaip kvadratų, apskritų, stačiakampių ir t. t. Dauguma yra kvadrato formos su 16 kv. m plotu ir 2-2,2 m aukščio. Tai yra unikalūs gyvenamieji būstai [[Tibeto kalnynas|Tibeto plokščiakalnyje]].
 
== Dabartinė situacija ==
[[Tibetas|Tibeto autonominį regioną]] sudaro tik puse [[Tibeto istorija|istorinio Tibeto]] ir tik 1/3 jam priklaususių žmonių. Kinams įsiveržus į Tibetą (1951 m.) kilo [[pilietinis karas]], o [[Dalai Lama XIV]] pabėgo į [[Indija|Indiją]]. Šiuo metu Tibetas yra vienas iš labiausiai atsilikusių regionų Kinijoje. Nors šiuo metu siekiama Tibetą pakelti ekonomiškai, tačiau jis vis dar 25 vietoje iš 33 [[Kinijos administracinis suskirstymas|Kinijos provincijų]]. Šiuo metu Tibete gyvena apie 94% tibetiečių, tačiau kaip ir kituose regionuose Tibete vyksta [[haniai|hanių]] apgyvendinimas. Tibete kyla daug išsilaisvinimo judėjimų, nepaisant to, Kinijos vyriausybė žada skelbti naują [[Dalai Lama|Dalai Lamą]].
 
== Šaltiniai ==
 
<div class="references"><references /></div>
[[ug:زاڭزۇ مىللىتى]]
[[uk:Тибетці]]
[[za:Cangcuz]]
[[zh:藏族]]
113 834

pakeitimai