Determinizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas
Mea (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 4:
Pasak ''sunkaus determinizmo'', viskas, kas nutinka, ''privalo'' nutikti, taigi visi įvykiai yra ''priversti'' nutikti, todėl [[laisva valia]] neegzistuoja. ''Lengvas determinizmas'' teigia, kad laisva valia ir determinizmas yra sutaikomi. Lengvieji deterministai taip pat mano, kad viskas, kas nutinka, nutikti privalo. Vienas iš tokių nutikimų yra norai. Tai reiškia, kad mes negalime ''norėti'' kitų dalykų negu ''norime''. Bet už tai mes galime daryti tai, ką norime, o tai, anot lengvojo determinizmo, ir yra laisva valia. <ref>http://instruct.westvalley.edu/lafave/FREE.HTM</ref>
 
''Priežasties determinizmas'' yra idėja, kad kiekvienas įvykis yra nulemtas prieš tai įvykusių įvykių ir aplinkybių kartu su gamtos gamtos dėsniais. Tai reiškia, kad neegzistuoja jokie atsitiktinumai, atsitiktinumo įspūdis gali susidaryti tik dėl žinių apie įvykį nulėmusias priežastis trūkumo.
 
''Loginis determinizmas'' teigia, kad visi teiginiai apie praeitį, dabartį ir ateitį yra arba, tiesa, arba melas. Šiame kontekste laisvos valios problema yra tokia: kaip pasirinkimai gali būti laisvi, kai tavo ateities veiksmai jau dabar yra determinuoti kaip tiesa arba melas?
 
''Biologinis determinizmas'' yra idėja, kad visas mūsų elgesys, nuomonės ir troškimai yra užfiksuoti mūsų [[genetinis kodas|genetiniame kode]]. Pavyzdžiui, kai kurie mokslininkai mano, kad [[priklausomybė]]s problema yra iš esmės genetinė.
Eilutė 16:
== Kritika ==
=== Determinizmas ir fizika ===
Vienas [[gramas]] [[uranas|urano]] [[izotopas|izotopo]] ''U-238'' (dažnai pasitaikanti [[radioaktyvumas|radioaktyvi]] medžiaga) turi apie 2.5 x 10<sup>21</sup> [[atomas|atomų]]. Pasak visų mokslui žinomų testų, visi šie atomai yra identiški. Maždaug 12600 kartų per sekundę vienas iš atomų tame grame skyla, atiduodamas alpha dalelę. Skilimas nepriklauso nuo jokio išorinio poveikio ir iki šių dienų jokia fizikos teorija galinegali nuspėti, kada bet kuris iš atomų skils. Kai kurių rūšių determinizmas reikalautų, kad kiekviename urano atome būtų koks nors vidinis laikrodis, kuris nustatytų tikslų skilimo laiką, bet kol kas nieko panašaus nėra rasta. Radiacija gali sukelti [[Vėžys (liga)|vėžį]]. Tai įvyksta, kai konkreti alpha dalelė sukelia tam tikrus [[chemija|cheminius]] procesus [[ląstelė]]je, kurie sukelia [[mutacija|mutaciją]]. Tokiu atveju konkretus skilimo, kuris sukelia mirtiną mutaciją, konkretus laikas yra svarbus. Jei tokie tik tikimybėmis nuspėjami įvykiai gali turėti įtakos makro pasaulio įvykiams (pvz., dėl radiacijos sukelto vėžio miršta žmogus, kuris būtų buvęs [[istorija|istoriškai]] svarbus), tai galima manyti, kad istorijos eiga nėra determinuota nuo laiko pradžios.
 
Panašių prieštaravimų determinizmui iškelia ir [[kvantinė mechanika]], kurioje veikia [[Heizenbergo neapibrėžtumo principas]].