Hedonizmas yra skirstomas į dvi pagrindines mokyklas pagal tai, kaip suvokiamas malonumas:
* Dalis hedonistų tiki, kad malonumą galima suprasti kiekybiškai. Tai reiškia, kad malonumo vertę galima apaskaičiuotiapskaičiuoti jo intensyvumą sudauginuspadauginus suiš trukmetrukmės. Žinomiausias tokios pozicijos atstovas yra [[Jeremy Bentham|Džeremis Bentamas]].
* Kiti hedonistai, kaip [[Džonas Stiuartas Milis]], ginčijosimano, kad malonumai skiriasi savo kokybe. Milis teigė, kad paprastesni gyvūnai(jisdažniausiai minėjo(pavyzdžiui, [[Kiaulė|kiauleskiaulės]]) gali lengviau mėgautis paprastaisprimityviais malonumais, nes jie nesupranta kitų gyvenimo aspektų. Sudėtingesnes būtybės daugiau laiko praleidžia galvodamos apie kitus dalykus, todėl jiems sunkiau mėgautis primityviaispaprastais malonumais, ir jie turi tam mažiau laiko. Tokio hedonizmo šalininkai malonumus skirsto ne tik pagal tai, kiek pasitenkinimo patiriama, bet ir paprastai daugiau vertės teikiapagal sudėtingesniemsmalonumo malonumams"kokybiškumą".
Taip pat hedonizmas gali būti skirstomas į motyvacinį ir normatyvinį: