IS/LM modelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

7 baitai pašalinti ,  prieš 12 metų
S
robotas Šalinama: cs:IS-LM; smulkūs taisymai
S (robotas Pridedama: el:Υπόδειγμα IS/LM)
S (robotas Šalinama: cs:IS-LM; smulkūs taisymai)
[[ImageVaizdas:Islm.svg|frame| '''IS''' kreivė juda į dešinę dėl augančios palūkanų normos ir BVP padidėjimo.]]
 
'''IS/LM modelis''' - sudarytas iš dviejų kreivių - '''IS''' (prekių ir paslaugų rinka) ir '''LM''' (pinigų rinka). Modelis parodo, kokiu būdu šių dviejų rinkų tarpusavio sąveika lemia bendrąją paklausą. Jis buvo pasiūlytas sero Džono Hikso (John Hicks) ir Alvino Hanseno (Alvin Hansen), naudojamas nuo 1937.
 
== Formuluotė ==
 
Šis modelis - tai apjungtos '''IS''' ir '''LM''' kreivės.
Horizontalioje ašyje atidedame [[pajamos|pajamas]] (arba gamybą), kurias žymime '''''Y'''.'' , o vertikalioje ašyje atidėsime [[Palūkanos|palūkanų]] normą '''''i'''.''. '''IS/LM''' modelis gali labai daug papasakoti apie tai, kas atsitinka [[Trumpasis laikotarpis|trumpuoju laikotarpiu]] su gamyba ir palūkanų norma, kai [[centrinis bankas]] nutaria padidinti [[pinigai|pinigų]] pasiūlą arba kai vyriausybė nutaria padidinti [[mokestis|mokesčius]], arba kai vartotojai nustoja pasitikėti šviesia ūkio ateitimi.
 
'''IS''' grafikas yra mažėjanti kreivė. Inicialai '''IS''' reiškia: '''I''' - investicijos, '''S''' - taupymas. Ši kreivė prezentuoja pusiausvyrą prekių rinkoje. Prekių paklausa priklauso nuo pajamų, mokesčių, [[investicija|investicijų]] ir vyriausybės išlaidų, t.y. Z = C(Y – T) + I + G. Mažėjantys mokesčiai ir didėjančios vyriausybės išlaidos didina visuminę paklausą ir bendrąsias (nominaliąsias) pajamas, o didėjantys mokesčiai ir mažėjančios vyriausybės išlaidos smukdo visuminę paklausą ir nominaliąsias pajamas. Padidėjusi paklausa (tai gali nulemti vartotojų ar vyriausybės išlaidos) lemia gamybos augimą ir daro įtaką pajamų didėjimui. Didėjančios pajamos lemia toliau didėjančią paklausą, o tai nulemia tolesnį gamybos augimą ir t.t. Galutinis rezultatas – padidėjusi gamybos apimtis, kurios pokytis didesnis negu pradinis paklausos pokytis.
 
Pusiausvyrą prekių rinkoje galime suprasti ir kaip lygybę tarp taupymo ir vartojimo. Būtent taip ją matė ir Džonas Meinardas Keinas savo garsiame veikale „Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teorija“ (1936).
Uždaroje ekonomikoje, '''IS''' kreivė yra apibrėžiama: Y=C(Y-T)+I(Y,i)+G, o '''LM''' kreivė apibrėžiama kaip M/P= Y L(i). Bet kuris taškas kreivėje '''IS''' rodo pusiausvyrą prekių rinkoje, o bet kuris taškas '''LM''' kreivėje – pusiausvyrą pinigų rinkoje. Tik abiejų kreivių susikirtimo taške yra suformuluojama bendra prekių ir pinigų rinkų pusiausvyra.
 
== Kitimai ==
 
Sakykime, vyriausybė nutaria sumažinti biudžeto deficitą, ir tai daro nemažindama savo išlaidų, tačiau didindama mokesčius. Tokia [[fiskalinė politika]] vadinama stabdančia fiskaline politika. Skatinančioji fiskalinė politika – tai biudžeto deficito didinimo politika, kai arba didinamos vyriausybės išlaidos, arba mažinami mokesčiai, arba didinami transferiniai mokėjimai, arba derinamos išvardintos priemonės. Skatinančioji pinigų politika – tai pinigų pasiūlos didinimas pinigų politikos priemonėmis (obligacijų pirkimas atviroje rinkoje, atsargų normos mažinimas, diskonto normos mažinimas) siekiant gerinti gamybos augimą. Stabdančioji pinigų politika – pinigų pasiūlos mažinimas.
 
Kaip mokesčių padidėjimas paveiks prekių ir finansų rinkas ir atitinkamai kaip reaguos '''IS''' ir '''LM''' kreivės? Kadangi didėjant mokesčiams, žmonių disponuojamos pajamos mažės, tai mažės ir vartojimas, ir tokiu būdu multiplikatoriaus pagalba mažės gamyba. Apskritai, esant bet kokiai palūnakų normai, didesni mokesčiai reiškia mažesnę gamybą: kreivė '''IS''' pasislenka į kairę (mažėjant vyriausybės išlaidoms '''IS''' kreivė taip pat kasislenka kairėn). O kadangi mokesčiai nesusiję su palūkanų norma, jie niekaip ir neįtakos pusiausvyros pinigų rinkoje ir neveiks kreivės '''LM'''. Kitu atveju, kai mažėja mokesčiai arba didėja vyriausybės išlaidos, '''IS''' kreivė pasislenka dešinėn. Tai pavaizduota paveiksėlyje: palūkanų norma iš '''i<sub>1</sub>''' pasislenka į '''i<sub>2</sub>''', o gamyba – iš '''Y<sub>1</sub>''' į '''Y<sub>2</sub>'''.
Sakykime, kas centrinis bankas atviros rinkos operacijų dėka padidino nominalių pinigų M kiekį. Kai kainų lygis nekinta (tai mūsų prielaida) toks padidinimas vienas prie vieno padidina ir realių pinigų kiekį (M/P). '''IS''' ir '''LM''' kreivių reakcija bus tokia: pinigų pasiūla tiesiogiai neveikia prekių paklausos ar pasiūlos, tad IS kreivė bus nepaveikta. O pinigų pasiūlos padidėjimas paslenka kreivę '''LM''' žemyn: esant duotam pajamų lygiui, pinigų kiekio didėjimas mažina palūkanų normą.
'''IS/LM''' modelis gerai aprašo ekonomikos elgseną trumpu periodu ir kai laikomės prielaidos, jog ekonomika yra uždara.
 
== Istorija ==
 
'''IS/LM''' modelis gimė Ekonometrijos Konferencijoje surengtoje Oxford‘e 1936 metų rugsėjo mėnesį, kur [[Roy Harrod]], [[John Hicks|John R. Hicks]], ir [[James Meade]] pristatė mokslinį pranešimą apibūdinantį matematinius modelius, kurie reziumuoja [[John Maynard Keynes]] veikalą '''„Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teorija“''' (General Theory of Employment, Interest, and Money).
 
== Susiję Modeliai ==
* [[AD-IA Modelis]]
* [[AS-AD modelis]]
 
== Nuorodos ==
* Elmer G. Wiens: [http://www.egwald.ca/macroeconomics/basicislm.php IS-LM Model] - An On-line, Interactive IS-LM Model of the Canadian Economy.
* The Hicks-Hansel IS-LM Model: [http://cepa.newschool.edu/het/essays/keynes/hickshansen.htm] in-depth comment and explanation.
 
 
[[Kategorija:Makroekonomika]]
 
[[cs:IS-LM]]
[[de:IS-LM-Modell]]
[[el:Υπόδειγμα IS/LM]]
114 505

pakeitimai