Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Qwa bot (aptarimas | indėlis)
Žiedas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 4:
== Pirmoji Padalijimo konvencija ==
 
[[Rusija|Rusijos]] ir [[Prūsija|Prūsijos]] kariuomenės [[1794]] lapkričio 16 d. numalšino [[Tadas Kosciuška|Tado Kosciuškos]] vadovaujamą sukilimą. Sukilimo pralaimėjimas pagreitino dar vieną, paskutinį [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] padalijimą. [[1795]] m. spalio 24 d. Rusija, [[Austrija]] ir Prūsija Peterburge pasirašė konvenciją del '''trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo'''. Didžiausia po antrojo padalijimo likusi [[LDK]] teritorijos dalis, t.y. etninės lietuvių žemės, ir [[Kuršo kunigaikštystė|Kuršo kunigaikštija]] atiteko Rusijai (priklausė jai iki I pasaulinio karo). Prūsija prisijungė [[Užnemunė|Užnemunę]] ir pavadino ją „Naująja Prūsija“ (prūsijai ji priklausė iki [[1806]] m., kai [[Napoleonas]] įkūrė Varšuvos kunigaikštiją; [[1815]] m. Užnemunė, kaip dalis [[Viena|Vienos]] kongrese sukurtos autonominės Lenkijos karalystės, priklausančios Rusijai, atiteko Rusijai). Ne tik Lenkijos, bet ir LDK dalybose dalyvavo Austrija: pietvakarinis LDK kampas (į vakarus nuo [[Vakarinis Bugas|Bugo]]) su Radvilų Biala buvo prijungtas prie Austrijos (1815m1815 m., kaip ir Užnemunė, atiteko Rusijai). Beje, šis faktas paprastai nutylimas.
 
== Antroji Padalijimo konvencija ==