Lietuviškas vakaras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Lietuviškieji vakarai''' – masinis lietuvių scenos mėgėjų sąjūdis, plitęs [[Lietuva|Lietuvoje]] ir išeivijoje, glaudžiai susijęs su [[Lietuvių tautinis sąjūdis|lietuvių tautinio išsivaduojamojo judėjimo pakilimu]], trukęs apie trisdešimt metų (nuo [[1885]] m. iki maždaug [[1917]] m.).
Šių dienų mokslininkai lietuviškuosius vakarus neretai apibūdina kaip [[liaudies teatras|liaudies]] arba [[saviveikla|saviveiklos]], mėgėjų teatro terminu, taip pat vartojamas [[klojimo teatras|klojimo teatro]] pavadinimas.
Eilutė 20:
Slaptus vakarus Lietuvoje pradėta rengti [[XIX a.]] paskutiniame dešimtmetyje. Jie buvo susiję su [[JAV]], [[Sankt Peterburgas|Peterburge]], [[Ryga|Rygoje]], [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsijoje]] rengiamais lietuvių vakarais. Iš spaudos ar asmeninių kontaktų buvo plačiai žinoma apie lietuvių išeivių teatrą.
Nemažą poveikį slaptai lietuvių scenai turėjo rusų, lenkų, o ypač latvių teatras. Latvių organizuotumas, susiklausymas, drausmingumas lietuviams imponavo. Lietuvių laikraščiai dažnai parašydavo apie latvių teatro laimėjimus, dažnai primindavo, kad ir lietuviams reikėtų pasiekti jų pavyzdžiu. Tačiau Lietuvoje rengti vaidinimus, kaip ir dirbti bet kokį visuomeninį ar kultūrinį darbą, buvo uždrausta. [[Muravjovas|Vilniaus generalgubernatorius]] važinėjo net į [[Sankt Peterburgas|Peterburgą]] ir į [[Ryga|Rygą]] rūpindamasis, kad ir ten būtų uždrausta organizuoti lietuviškuosius vakarus ir apribota lietuvių draugijų veikla.
===Pirmieji slapti vaidinimai Panemunėlyje===
Vieni pirmųjų slaptų vaidinimų Lietuvoje buvo surengti [[Panemunėlis|Panemunėlyje]]. Čia [[1872]] m. apsigyveno kunigas [[Jonas Katelė]] ir pradėjo plačią šviečiamąją veiklą. Nebuvo lietuviškų mokyklų, todėl jis pats mokė lietuviško rašto bei [[Liaudies daina|liaudies dainų]], pramokusiems įsakė kitus mokyti.
| |||