Dobrynės ordinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Dobrynės ordinas''', arba '''Dobrynės broliai''' (oficialus [[lotynų kalba|lot.]] ordino pavadinimas greičiausiai buvo ''Fratres militiae Christi Prussiae'' – '''Prūsijos Kristaus kariuomenės broliai''') − nuo [[1223]](?) iki [[1238]] m. [[Prūsija|Prūsijoje]], [[Kujavija|Kujavijoje]] (daugiausia jos šiaurės rytų dalyje, t. y., būsimoje [[Dobrynės žemė]]je) ir [[Palenkė (regionas)|Palenkėje]] veikęs katalikiškas vienuolių riterių ordinas.

Spėjama, kad Dobrynės ordiną kaip savotišką [[Prūsija|Prūsijos]] vyskupo kariuomenę tarp [[1218]] ir [[1228]] m. ([[Romas Batūra|R. Batūros]] manymu – galbūt 1223 m.) įsteigė pirmasis [[Prūsija|Prūsijos]] vyskupas (nuo 1215 m.) [[Kristijonas Olivietis|Kristijonas]] kartu su jį rėmusiu Mazovijos ir [[KujavijaMazovija|KujavijosMazovijos]] ir Kujavijos kunigaikščiu [[Konradas I Mazovietis|Konradu Mazoviečiu]] (rašytiniuose šaltiniuose Dobrynės ordinas minimas nuo 1228 m., kuomet jis buvo patvirtintas popiežiaus [[Grigalius IX|Grigaliaus IX]]). Šio ordino uždaviniai buvo [[prūsai|prūsų]] christianizazijachristianizacija ir ginkluota kova su [[pagonys|pagonimis]] prūsais, tiksliau, Mazovijos bei Kujavijos šiaurinių pakraščių apsauga nuo prūsų kariuomenės siaubiamųjų puolimų bei vėlesnis Prūsijos užkariavimas. Ordinas priėmė [[tamplierių ordinas|Tamplierių ordino]] statutą, jo nariai vilkėjo baltą apsiaustą su raudonais [[kalavijas|kalaviju]] ir [[Žvaigždė (simbolis)#Dovydo žvaigždė|Dovydo žvaigžde]]. Iš pradžių ordinui priklausė 15 vokiečių riterių, atvykusių iš [[Saksonija|Žemutinės Saksonijos]] ir [[Meklenburgas-Priešakinė Pomeranija|Meklenburgo]]; apie 1234 m. ordino riterių skaičius buvo išaugęs iki 35 (dauguma tų riterių buvo kilę iš minėtų Vokietijos kraštų).