1903 m. Rusijos baudžiamasis statutas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Brox (aptarimas | indėlis)
Brox (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
'''1903 m. Rusijos baudžiamasis statutas''', '''Tagancevo kodeksas''' (rus. ''{{ru|Уголовное уложение 1903 г.''}}) - carinės [[Rusija|Rusijos]] baudžiamasis [[baudžiamasis kodeksas|teisynas]]. Vienas iš priėmimo tikslų - pasenusios (feodalinės) baudžiamosios teisėkūros pritaikymas naujoms sąlygoms, o vėliau papildant - kova su revoliuciniu judėjimu, maištavimu.
 
== Istorija, struktūra ==
[[1845]] m. [[Rusijos baudžiamųjų ir taisomųjų bausmių statutas]] (''Уложение о наказаниях уголовных и исправительных''), nors ir buvo tobulinamas (1885 m.), XX a. pradžioje vis dar buvo konservatyvus feodalinės-luominės, monarchinės santvarkos teisės aktas, nepakankamai kodifikuotas, atsiliko nuo laiko dvasios. Naujojo Baudžiamojo statuto parengiamieji darbai pradėti tik XIX a. 6 dešimtmetyje (valdant [[Aleksandras II (Rusija)|Aleksandrui II]]), truko 22 metus (pasikeitė 3 carai). Teisyną rengė ir mokslininkai. Itin šiuolaikiškai Bendrąją dalį parengė prof. N. S. Tagancevas.
 
[[1903]] m. [[kovo 22]] d. naująjį Baudžiamąjį statutą patvirtino caras [[Nikolajus II]] (žodžiais ''Быть посему'', tebūnie [nuo dabar]).
 
Naujojo kodekso palyginti su [[1845]] m. - paprastesnė rubrikacija, tik 687 straipsniai, o ne keli tūkstančiai, kaip buvo senajame (2304). I dalis - „Bendroji dalis“ - 8 poskyriai (72 straipsniai).
== Struktūra, turinys ==
 
Naujojo kodekso palyginti su [[1845]] m. - paprastesnė rubrikacija, tik 687 straipsniai, o ne keli tūkstančiai, kaip buvo senajame (2304).
 
I dalis - Bendroji dalis - 8 poskyriai (72 straipsniai).
Bendrojoje dalyje pateikta tyčios bei neatsargumo samprata, apibrėžtas bendrininkavimas, rengimasis padaryti veiką bei pasikėsinimas (įvairios veikos baigtumo stadijos), veikų kategorizacija, bausmių rūšys, jų pakeitimas bei sušvelninimo sąlygos, aplinkybės, palengvinančios ir apsunkinančios nusikaltimą, taip pat baudžiamojo įstatymo galiojimas teritorijos atžvilgiu, būtinoji gintis ir būtinasis reikalingumas.
 
eilutė 19 ⟶ 14:
[[1919]] m. gruodžio 12 d. buvo priimti RSFSR vadovavimosi baudžiamojoje teisėje pagrindai(''Руководящие начала по уголовному праву РСФСР''), o [[1922]] m. - RSFSR baudžiamasis kodeksas (''Уголовный кодекс РСФСР''): 1903 m. Baudžiamasis statutas neteko galios.
Daugelis baudžiamojo sąvado nuostatų savo aktualumo neprarado ir XX a. pabaigoje - juo remtasi ir kodifikuojant Rusijos Federacijos baudžiamąją teisę (1996 m. [[Rusijos baudžiamasis kodeksas]]).
 
 
== Lietuvoje ==
 
1903 m. Rusijos imperijos baudžiamasis statutas Lietuvos teritorijoje buvo taikomas carinės okupacijos metais. [[1915]] m. [[vokietija|vokiečių]] okupacinė valdžia taip pat įvedė galioti Baudžiamąjį statutą.
 
[[918]] m. po [[Lietuva|Lietuvos]] nepriklausomybės paskelbimo [[Lietuvos Valstybės Taryba|Lietuvos Valstybės Tarybos]] Prezidiumas [[1919]] m. [[sausio 16]] d. priėmė Laikinąjį Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymą (Vyriausybės žinios, 1919, Nr. 2-3), kuriuo buvo [[teisės recepcija|recepuotas]] 1903 m. Rusijos baudžiamasis statutas (priimtas ''[[Lietuvos baudžiamasis statutas]]''). Jį įvedant galioti Lietuvoje, buvo panaikinti iš esmės visi straipsniai, kurie numatė mirties bausmę, išskyrus 108 straipsnį ([[valstybės išdavimas]]).
 
== Literatūra, nuorodos ==
 
* Попытка составления Сводов: Палата об Уложении 1700 г., Комиссия 1714 г., Комиссия 1754 г / Таганцев Н.С. Уголовное право (Общая часть). Часть 1. По изданию 1902 года. Allpravo.ru. - 2003.
 
==Nuorodos (rusų k.)==
*[http://vuzlib.net/5687/ 1901-1917 m. spalio mėnesio baudžiamoji teisėkūra Rusijoje]
* [http://www.cultinfo.ru/fulltext/1/001/008/113/530.htm Trumpa charakteristika]
eilutė 39 ⟶ 29:
[[kategorija:istoriniai teisės šaltiniai]]
[[kategorija:Rusijos teisės šaltiniai]]
[[kategorija:Rusijos baudžiamosios teisės istorija]]
[[kategorija:baudžiamosios teisės istorija]]
 
[[pl:Kodeks Tagancewa]]