Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

1 731 pridėtas baitas ,  prieš 10 metų
red.
'''Ignas Končius''' ([[1886]] m. [[liepos 31]] d. [[Purvaičiai|Purvaičiuose]], [[Telšių raj]]. – [[1975]] m. [[vasario 19]] d. [[Putnamas|Putname]], [[JAV]]) – fizikas, etnografas, [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės ir kultūros veikėjas.
 
== Biografija ==
Gimė ūkininko šeimoje. [[19031899]] m. baigėįstojo į antrą [[Palangos progimnazija|Palangos progimnazijąprogimnazijos]] klasę. [[1903]] m. baigė progimnaziją ir įstojo į [[Liepojos gimnazija|Liepojos gimnaziją]], kur. priklausėPriklausė slaptam moksleivių būreliui ir, veikė tarp darbininkų. [[1907]] m. baigęs gimnaziją įstojo į [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universiteto]] Fizikos-matematikos fakultetą.
 
Studijų metais buvo Lietuvos tyrimo ratelio pirmininkas,. [[1910]] m. [[Peterburgas|Peterburgo]] lietuvių studentų draugijos pirmininkas. 1910 m. parašė pirmą astronominio tipo straipsnį ir paskelbė lietuviškoje spaudoje. [[1911]] m. [[Žemaitija|Žemaitijoje]] surašinėjo ir fotografavo koplytėles ir kryžius, [[Plungė]]je surengė vaidinimą „[[Tadas Blinda]]“. Nuo 1911 m. žurnalo [[Visuomenė (žurnalas)|„Visuomenė“]] bendradarbis.
[[1903]] m. baigė [[Palangos progimnazija|Palangos progimnaziją]] ir įstojo į [[Liepojos gimnazija|Liepojos gimnaziją]], kur priklausė slaptam moksleivių būreliui ir veikė tarp darbininkų. [[1907]] m. baigęs gimnaziją įstojo į [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universiteto]] Fizikos-matematikos fakultetą.
 
[[1913]] m. baigė universitetą ir, metus dirbo mokytoju [[Palanga|Palangoje]]. [[1915]] [[1917]] m. dirbo evakuotoje Palangos gimnazijoje [[Viru]] ir [[Stavropolis|Stavropolyje]], ten ėjo ir Žemės ūkio instituto asistento pareigas.
Studijų metais buvo Lietuvos tyrimo ratelio pirmininkas, [[1910]] m. – [[Peterburgas|Peterburgo]] lietuvių studentų draugijos pirmininkas. [[1911]] m. [[Žemaitija|Žemaitijoje]] surašinėjo ir fotografavo koplytėles ir kryžius, [[Plungė]]je surengė vaidinimą „[[Tadas Blinda]]“.
Nuo 1911 m. – žurnalo [[Visuomenė (žurnalas)|„Visuomenė“]] bendradarbis.
 
[[1921]] m. grįžo į Lietuvą, dirbo [[Dotnuva|Dotnuvos]] žemės ūkio ir miškų mokykloje, vėliau – [[Lietuvos žemės ūkio universitetas|Žemės ūkio akademijos]] docentas. [[1925]] m. išrinktas Akademijos profesorių tarybos sekretoriumi.
[[1913]] m. baigė universitetą ir metus dirbo mokytoju [[Palanga|Palangoje]]. [[1915]] – [[1917]] m. dirbo evakuotoje Palangos gimnazijoje [[Viru]] ir [[Stavropolis|Stavropolyje]], ten ėjo ir Žemės ūkio instituto asistento pareigas.
 
[[19211926]] m. grįžorudenį persikėlė į Lietuvą ir dirbo [[DotnuvaKaunas|DotnuvosKauną]] Žemės ūkio mokykloje, vėliau –. [[Lietuvos žemės ūkio universitetas|ŽemėsLietuvos ūkio akademijosuniversiteto]] Matematikos ir gamtos fakulteto eksperimentinės fizikos katedros docentas, dėstė fiziką. NuoValstybinės [[1926]]archeologijos m.komisijos narys, [[Lietuvosparuošė universitetas|LietuvosĮstatymą universiteto]]dėl docentassenovės paminklų apsaugos, dalyvavo įvairiose etnografinėse ekspedicijose. [[1932]] m. profesorius, [[Kauno zoologijos sodas|Kauno zoologijos sodo]] steigimo iniciatorius. Nuo [[1927]] m. [[Kultūra (žurnalas)|„Kultūros“]] žurnalo bendradarbis.
 
[[1939]] m. lapkričio mėn. paskirtas [[VU|Stepono Batoro universiteto]] laikinuoju valdytoju. 1940 m. grįžo į Kauną ir vadovavo fizikos katedrai iki pat [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] uždarymo ([[1943]] m.). [[1941]] m. gegužės mėn. [[bolševikai|bolševikų]] suimtas ir uždarytas į [[Kauno kalėjimas|Kauno kalėjimą]]. Prasidėjus [[2PK|karui]], 1941 m. [[birželio 22]] d. naktį nuvežtas į Vilnių, paskui – į [[Minskas|Minsko]] kalėjimą. [[Červenė]]s žudynių metu pavyko išvengti mirties. [[1942]]–[[1943]] m. Savitarpio pagalbos Vykdomojo komiteto pirmininkas.
Nuo [[1927]] m. – [[Kultūra (žurnalas)|„Kultūros“]] žurnalo bendradarbis. [[1939]] – [[1940]] m. – [[VU|Vilniaus universiteto]] valdytojas. [[1941]] m. birželio [[bolševikai|bolševikų]] areštuotas, vežtas į [[Rusija|Rusiją]], bet pakeliui į sušaudymo vietą [[Červenė]]je pabėgo.
 
[[1944]] m. liepos mėn. su dviem sūnumis (Liudu ir Vytautu) pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], [[Bairoitas|Bairoite]] organizavo Savitarpio pagalbos komitetą. [[1949]] m. apsigyveno [[Bostonas|Bostone]] ([[JAV]]), dirbo Tafto universiteto tyrimų laboratorijoje. Užsiėmė drožyba iš medžio ir atsiminimų rašymu. Mirė Putname, palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse [[Čikaga|Čikagoje]]. [[1996]] m. rugsėjo mėn. palaikai perlaidoti [[Rasų kapinės]]e.
[[1942]] – [[1943]] m. – Savitarpio pagalbos Vykdomojo komiteto pirmininkas. [[1944]] m. liepos mėn. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], [[Bairoitas|Bairoite]] organizavo Savitarpio pagalbos komitetą.
 
== Veikla ==
Nuo [[1949]] m. [[JAV]] dirbo Tafto universiteto tyrimų laboratorijoje.
Derindamas profesinę, švietėjišką ir visuomeninę veiklą išleido 20 mokslinių knygų, parašė per 300 mokslo populiarinimo straipsnių, parengė pirmąjį Lietuvoje „Meteorologijos“ vadovėlį ([[1924]] m.), išspausdino studiją „Žemaičių padangės kryžių ir koplytėlių statistika“, išleido unikalią retrospekciją „Žemaičio šnekos“ ([[Londonas]], [[1961]] m.) bei „Žemaičių kryžiai ir koplytėlės“ ([[Čikaga]], [[1965]] m.).
 
Bendradarbiaudamas su kalbininku [[Jonas Jablonskis|Jonu Jablonskiu]] paruošė fizikos terminų lietuvišką žodyną.
== Veikla ==
 
I. Končius spaudoje foto mėgėjus ir matininkus ragino fotografuoti kaimo žmonių darbus ir jų sukurtus dalykus. Jo nuotraukų negatyvų ir pozityvų yra [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] valstybiniame etnografijos, [[Lietuvos nacionalinis muziejus|Lietuvos nacionaliniame]], [[Kaunas|Kauno]] [[M.K.Čiurlionio dailės muziejus|M. K. Čiurlionio dailės]], [[Šiauliai|Šiaulių]] [[AušraAušros (muziejus)|Šiaulių „Aušros”]] muziejuose. I.Končiaus vardu pavadinta [[Žlibinų Igno Končiaus pagrindinė mokykla]].
Derindamas profesinę, švietėjišką ir visuomeninę veiklą išleido 20 mokslinių knygų, parašė per 300 mokslo populiarinimo straipsnių, parengė pirmąjį Lietuvoje „Meteorologijos“ vadovėlį ([[1924]] m.), išspausdino studiją „Žemaičių padangės kryžių ir koplytėlių statistika“, išleido unikalią retrospekciją „Žemaičio šnekos“ ([[Londonas]], [[1961]] m.) bei „Žemaičių kryžiai ir koplytėlės“ ([[Čikaga]], [[1965]] m.).
 
==Bibliografija==
Daug nuveikė, kurdamas lietuvišką mokslo terminiją.
*Žemaičių kryžiai ir koplytėlės. - Čikaga: Tėviškėlė, 1965. - 178 p.
 
*Žemaičio šnekos. - V.: Vaga, 1996. - 479 p. [kitas leidimas - 1961 m.] - ISBN 5415-00-389-4
I. Končius spaudoje foto mėgėjus ir matininkus ragino fotografuoti kaimo žmonių darbus ir jų sukurtus dalykus. Jo nuotraukų negatyvų ir pozityvų yra [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] valstybiniame etnografijos, Lietuvos nacionaliniame, [[Kaunas|Kauno]] [[M.K.Čiurlionio dailės muziejus|M. K. Čiurlionio dailės]], [[Šiauliai|Šiaulių]] [[Aušra (muziejus)|„Aušros”]] muziejuose.
*Kelionė į Červenę ir atgal: atsiminimai. - K.: Vilius, 1993. - 80 p.
*Mano eitasis kelias: atsiminimai. 1 d. – V.: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001. – 368 p.: iliustr. – ISBN 9955-415-12-6
*Mano eitasis kelias: atsiminimai. 2 d. – V.: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2006. – 316 p.: iliustr. – ISBN 9955-415-57-6
 
==Nuorodos==
* [http://samogitia.mch.mii.lt/TAUTOSAKA/IgnasKon.lt.htm I. Končiaus veikla]
* [http://www.tradicija.lt/Kryziai/I_Koncius_kryziu_sventinimas.htm Kryžių šventinimas]
* [http://mpkelias.mch.mii.lt/ZDM/berzonskaites_kryzdirbyste.htm Žemaičių kryždirbystės tyrinėtojas]
 
{{DEFAULTSORT:Končius, Ignas}}
* [http://www.muziejai.lt/Informacija/I_Koncius.htm Trumpa biografija]
[[Kategorija:Lietuvos fizikai|Končius, Ignas]]
* [http://samogitia.mch.mii.lt/TAUTOSAKA/IgnasKon.lt.htm I. Končiaus veikla]
[[Kategorija:Lietuvos kraštotyrininkai]]
* [http://www.tradicija.lt/Kryziai/I_Koncius_kryziu_sventinimas.htm Kryžių šventinimas]
* [http://mpkelias.mch.mii.lt/ZDM/berzonskaites_kryzdirbyste.htm Žemaičių kryždirbystės tyrinėtojas]
 
[[Kategorija:Lietuvos fizikai|Končius, Ignas]]
23 395

pakeitimai