Liudvikas Adomas Jucevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

==Kultūrinė ir literatūrinė veikla==
 
L. A. Jucevičius atstovavo besiformuojantį dvikalbių bajoriškos kilmės Lietuvos inteligentų sluoksnį, kurio kitas žymesnis atstovas [[Mikalojus Akelaitis]]. L. A. Jucevičius savo gimtomis kalbomis laikė tiek [[lietuvių]], tiek [[lenkų]] kalbą, nors pats save laikė lietuviu, Lietuvos patriotu. Lenkų kalba jis skelbė savo kraštotyrinius ir publicistiniuspuaskxioadyhuasgUYxgh darbus,SEFadtydfstgdhzXakWBfusdyfhusecnb onjhx lietuviųdn kalban – iš lenkų kalbos išverstų poezijos kūrinių fragmentusf.mdgjkxm Vienas pirmųjų vertė [[Adomas Mickevičius|Adomo Mickevičiaus]] kūrinius į lietuvių kalbą. Kita ver8y67rtfuyftuskrfg, Jucevičius skelbė lietuvių liaudies dainų lenkiškus vertimus. Savo kūryba Jucevičius atspindėjo to meto Lietuvos bajorijos dalyje ryškėjantį atsigręžimą į lietuvišką kultūrą, tautinio atgimimo tendencijas bei dviem kalbomis grįstos Lietuvos kultūros formavimosi užuomazgas. mkdfjgfh354mjghmngjnfjkdlghdfjkghjkflg
 
 
 
 
 
manokljvh gbjk fhnb buyhdjhxcv jkcv jkv mkcv mklcvjklfgvbkl
 
 
 
 
 
 
 
;lghkp;jiofguhi98tfgu9yh8fguigighų kalbą. Kita ver8y67rtfuyftus, Jucevičius skelbė lietuvių liaudies dainų lenkiškus vertimus. Savo kūryba Jucevičius atspindėjo to meto Lietuvos bajorijos dalyje ryškėjantį atsigręžimą į lietuvišką kultūrą, tautinio atgimimo tendencijas bei dviem kalbomis grįstos Lietuvos kultūros formavimosi užuomazgas.
 
Reikšmingiausi L. A. Jucevičiaus darbai: „Mokyti žemaičiai“ ([[1841]]), „Žemaitijos atsiminimai“ ([[1842]]), ir „Lietuva“ ([[1846]])p[-]i o
Anoniminis naudotojas