Kauno sporto halė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
red. |
||
Eilutė 1:
{{coord|54|53|46|N|23|56|9|E|type:landmark|display=title}}
[[Vaizdas:Sporto hale 2007-05-19.jpg|thumb|240px|Kauno sporto halė]]
'''Kauno sporto halė''' ('''KSH''') – pirmoji specialiai [[krepšinis|krepšiniui]] pastatyta arena Europoje.
==Istorija==
[[1937]] m. [[gegužės 7]] d. [[Ryga|Rygoje]] vykusiame [[II Europos krepšinio čempionatas|II-ojo Europos krepšinio čempionato]] finale Lietuvos krepšininkai, dalyvaujant [[Amerikos lietuviai|Amerikos lietuvių]] sportininkams, iškovojo Europos čempionų vardą. Po šios pergalės krepšinis Lietuvoje labai išpopuliarėjo. Susidomėjimas krepšiniu tapo bene visuotinis, kai [[1938]] m. liepos mėn. Tarptautinė krepšinio federacija ([[FIBA]]) pasiūlė [[1939]] m. [[III Europos krepšinio čempionatas|III-iąsias Europos vyrų krepšinio pirmenybes]] surengti Lietuvoje,
===Projektavimas===
▲[[1937]] m. [[gegužės 7]] d. [[Ryga|Rygoje]] vykusiame [[II Europos krepšinio čempionatas|II-ojo Europos krepšinio čempionato]] finale Lietuvos krepšininkai, dalyvaujant [[Amerikos lietuviai|Amerikos lietuvių]] sportininkams, iškovojo Europos čempionų vardą. Po šios pergalės krepšinis Lietuvoje labai išpopuliarėjo. Susidomėjimas krepšiniu tapo bene visuotinis, kai [[1938]] m. liepos mėn. Tarptautinė krepšinio federacija ([[FIBA]]) pasiūlė [[1939]] m. [[III Europos krepšinio čempionatas|III-iąsias Europos vyrų krepšinio pirmenybes]] surengti Lietuvoje, [[Kaunas|Kaune]]. Bet tuo metu mieste tebuvo tik nedidelė sporto salė [[1934]] m. pastatytuose [[Kūno kultūros rūmai|Kūno kultūros rūmuose]] (dab. [[LKKA]]). Joje tilpo krepšinio aikštelė, o rungtynes stebėti galėjo tik per tūkstantį žiūrovų. Europos krepšinio čempionatui šios salės nepakako.
Europos pirmenybių mastą atitinkančios sporto halės projektavimas ir statyba buvo nelengvas uždavinys. Pirmą kartą Lietuvoje statomo ir techniškai gana sudėtingo to meto sąlygomis statinio statyba turėjo būti baigta per nepilną pusmetį, iš šio trumpo tokiai statybai laiko trys mėnesiai teko žiemai – nepalankiausiam statyboms metui. Pastatas turėjo būti talpus, jo statyba neturėjo būti brangi. Laiko projektavimo darbams buvo labai mažai. Užduotį įgyvendinti pasiūlyta gabiam statybos inžinieriui-konstruktoriui [[Anatolijus Rozenbliumas|Anatolijui Rozenbliumui]], kuris per maždaug pusantro mėnesio paruošė projektą ir 1938 m. [[lapkričio 14]] d. pateikė užsakovams. [[Lapkričio 22]] d. projektas svarstytas ir patvirtintas Vidaus reikalų ministerijos statybos ir sauskelių inspekcijos taryboje.
Vienuolikos tūkstančių žiūrovų (3,5 tūkst. vietų sėdimos) sporto arenos ilgis 62,8 m, plotis – 61 m, aukštis ties viduriu – 15,2 m. Techninio sprendimo pagrindas – keturios kniedytos plieno arkos, išdėstytos viena nuo kitos 13,2 m atstumu ir besiremiančios į 80 kub. m gelžbetonio pamatus. Kiekviena tokia 12 tonų sverianti arka sumontuota iš 12 sekcijų. Tarp arkų stogo konstrukcijoje įrengti trikampio profilio stoglangiai – dieną halės vidus būdavo pakankamai apšviestas. Tribūnos suprojektuotos iš medinių konstrukcijų. Kai kuriuos atskirų mazgų detaliuosius brėžinius, statikos apskaičiavimus projektuotojas atliko jau vykstant statybos darbams. <ref>Jonas Švoba. Vienintelė tokia puiki Europoje // [[Statyba ir architektūra]], 1988 m. Nr. 2, 20-22 psl.</ref>
Statybą kontroliavo Kūno kultūros rūmai per pirmenybių organizavimo komitetą (pirmininkas Jonas Navakas) ir šio komiteto administracinę komisiją, vadovaujamą rūmų referento Alfo Latvėno. Pastarajam atsiskaitydavo inžinierius Algirdas Prapuolenis, su kuriuo 1938 m. [[gruodžio 6]] d. Kūno kultūros rūmai sudarė techninės priežiūros sutartį.
===Statyba===
Halės statybai buvo paskelbtas rangovo konkursas (
Statybos darbai pradėti 1938 m. [[gruodžio 5]] d. <ref>Pradėta statyti didžiausia Lietuvoje halė // [[Ūkininko patarėjas]], 1938 m. gruodžio 8 d., Nr. 49 (530), 16 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=85386]</ref> <ref>13.000 žiūrovams halė // Lietuvos žinios, 1938 m. gruodžio 5 d. Nr. 279 (5845), 6 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=82798]</ref> Per 1938 m. gruodžio ir 1939 m. sausio mėn. buvo betonuojami pamatai, ruošiamos medžiagos. Po to sekė sunkiausias etapas – plieninių arkų gamyba ir montavimas. Visas konstrukcijas teko gamintis kniedijimo būdu (elektrinis metalų suvirinimas tuo metu Lietuvoje dar nebuvo naudojamas). Prie 700 mm aukščio ir 10 mm storio plieno juostos darbininkai kniedijo po keturis 150×75 mm kampuočius, kurie formavo dvitėjinį skerspjūvį. Metale rankiniais elektriniais grąžtais išgręžta virš 18 000 skylių. Kiekvieną kniedę reikėjo užplakti kūjais.
Per vasario ir kovo mėn. būsimo pastato vietoje iškilo keturios 60 m pločio medinės arkos, paremtos statramsčiais, savo dydžiu ir forma tiksliai atitinkančios suprojektuotas metalines. Ant tokių pastolių buvo montuojamos plieninės arkos. „[[Lietuvos žinios]]“ rašė, kad „vasario ir kovo mėnesiais „sumobilizavo“, kiek tik surado, visus Kauno ir apylinkių šaltkalvius“. Darbas nenutrūkdavo net naktimis, rangovo P.Dėdelės žmonės triūsė keliomis pamainomis. Visos plieninės konstrukcijos sumontuotos balandžio pabaigoje. Arkoms ir ryšiams sunaudota 100 tonų plieno, ilginiams ir sienų fachverkui – 110 tonų. Už laiku ir sėkmingai atliktą darbą šaltkalvis Juozas Paškevičius apdovanotas [[Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmai|Prekybos, pramonės ir amatų rūmų]] įsteigtu Darbo Žvaigždės aukso medaliu. <ref>Šaltkalvis J.Paškevičius apdovanotas Darbo Žvaigždės aukso medaliu // Darbas, 1939 m. gegužės 28 d., 1 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=117239]</ref>
Mūro darbai baigti [[gegužės 10]] d. Tuo pat metu baigtos įrengti tribūnos, išklotos medinės grindys,
1939 m. [[gegužės 15]] d. prasidėjo pirmosios treniruotės. [[Gegužės 17]] d. Kaune viešėjęs FIBA generalinis sekretorius Viljamas Džonsas (''William Jones'') spaudos konferencijoje pasakė: „Sporto halė Kaune yra vienintelė tokia puiki Europoje. Kuberteno (''[[Pierre de Coubertin]]'') salė [[Paryžius|Paryžiuje]] taip pat yra puiki, bet ji daugiau pritaikyta [[tenisas|tenisui]] <...>“. [[Gegužės 21]] d., kaip ir buvo numatyta, įvyko Europos krepšinio čempionato atidarymo iškilmės. [[Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė]] Kauno sporto halėje antrą kartą tapo Europos čempionais.
Nors pastatas užbaigtas laiku, jame nebuvo šildymo sistemos, vandentiekio, neįrengtos pagalbinės patalpos po tribūnomis (išskyrus du persirengimo kambarius). Šie darbai palikti ateičiai. Halė projektuota kaip šaltas pastatas – sienos ir stogas neapšiltinti, todėl žiemos metu krepšiniui netiko. ▼
===Rekonstrukcijos===
▲Nors pastatas užbaigtas laiku, jame nebuvo šildymo sistemos, vandentiekio, neįrengtos pagalbinės patalpos po tribūnomis (išskyrus du persirengimo kambarius). Šie darbai palikti ateičiai. Halė projektuota kaip šaltas pastatas – sienos ir stogas neapšiltinti, todėl žiemos metu krepšiniui netiko. <ref>Kokia bus halė? // Lietuvos sportas, 1938 m. lapkričio 30 d., Nr. 50 (110), 9 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=118981]</ref>
[[1940]] m. [[gegužės 25]] d. Valstybės kontrolės Bendrosios revizijos departamento direktorius Stasys Stašys patvirtino 3941 lt. sąmatą vandentiekiui į halės patalpas įvesti ir priešgaisriniams hidrantams pastatyti. Per mėnesį šie darbai atlikti ūkio būdu.
eilutė 31 ⟶ 33:
[[1962]] m. atlikta rekonstrukcija: pastatytos gelžbetoninės tribūnos, pagerinta sienų šiluminė izoliacija, apšiltintas stogas, įrengta šildymo sistema. Ruošiant rekonstrukcijos projektą daug prisidėjo pirmasis projekto autorius A.Rozenbliumas.
Nuo [[1983]] m.
==Šaltiniai==
{{ref}}
==Nuorodos==
eilutė 38 ⟶ 43:
[[Kategorija:Lietuvos sporto arenos]]
[[Kategorija:Kauno sportas]]
[[Kategorija:Kauno pastatai]]
[[en:Kaunas Sports Hall]]
| |||