Kartenos piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

|PL=55|PM=54|PS=5037.0|IL=21|IM=28|IS=3032.4

|gyvaukštis = 24

|metaiplotas = 42x14

|kirčlpriešpilis =

'''Kartenos piliakalnis su gyvenviete''', dar vadinamas ''Pilale'', ''Pilimi '' (registro kodas iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. A446KP, yraLietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR505) – [[piliakalnis]] [[Kretingos rajono savivaldybė]]s teritorijoje, l km į pietus nuo [[Kartena|Kartenos]] miestelio, [[Minija|Minijos]] kairiajame krante, [[Salantų RP|Salantų regioniniame parke]]. KartenosPasiekiamas piliakalniskeliu datuojamasKartena pirmojo– tūkstantmečio[[Budriai]] viduriu-antrojonuo tūkstantmečiosankryžos pradžia.į Paminklo[[Kalniškiai|Kalniškius]] vertybėspavažiavus kodas450 ARm Budrių link, pasukus į dešinę šiaurės kryptimi ir pavažiavus lauko keliuku 300 m, yra 505priešais.

Piliakalnis įrengtas Minijos kairiajame krante esančiame aukštumos kyšulyje. Iš šiaurės ir vakarų piliakalnį juosia Minijos, iš rytų - bevardžio upelio slėnis, pietuose yra aukštuma. Šlaitai statūs, apie 30 m aukščio. Viršutinė 6-7 m aukščio šlaitų dalis stati, išlyginta. Aikštelė stačiakampė, 48x40 m dydžio. Piliakalnis apaugęs medžiais, tik jo viršūnėje yra nedidelė proskyna.

Piliakalnis buvo gerai įtvirtintas. Aikštelės pietiniame pakraštyje išliko du pylimai ir du grioviai. Pirmasis pylimas yra 2 m aukščio, 30 m pločio, antrasis apie 1, 6 m aukščio, 11 m pločio, juos skiria 2 m gylio, 11 m pločio bei 18 m ilgio griovys. Už antrojo pylimo yra kitas 1,5 m gylio ir 16 m pločio griovys. ŠlaitaiPylimas apardytiplūktas karųiš metumolio kasantmažiausiai apkasusper du kartus, bulviųankstesnio rūsiuspylimo viršuje fiksuoti degėsiai. Šlaitai statūs, 30 m aukščio, viršutinėje 6­-7 m aukščio dalyje pastatinti. Kartenos piliakalnis datuojamas pirmojo tūkstantmečio viduriu-antrojo tūkstantmečio pradžia.

Legenda byloja, kad prie Kartenos ant kalno stovėjusi didelė pilis, kurią valdė žemaičių karalius. Ją ne kartą puolė [[rusai]] ir [[švedai]]. Manoma, kad [[IX amžius|IX]]-[[XIII a.]] Kartena buvo svarbus [[kuršiai|kuršių]] [[Ceklis|Ceklio žemės]] gynybinis ir administracinis centras, įėjęs į Vakarų Žemaitijos pilių ir įtvirtintų gyvenviečių grandinę. Šiai tvirtovei teko atlaikyti ne vieną priešo antpuolį, tačiau [[1263]] m. ji buvo sudeginta [[kryžiuočiai|kryžiuočių]]. <ref> Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 81 (298)</ref> [[Kuršas|Kuršo]] [[vyskupas|vyskupui]] ir [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] magistrui besidalinant užkariautas žemes, [[1253]] m. pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėta Kartena ({{lot|Cartine}}).