Teotihuakanas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{coor title dms|19|41|0|N|98|51|0|W}}
{{inuse}}
{{Senovinis miestas
|teritorija = Mezoamerikos miestas
|pavadinimas = Teōtīhuacān
|iliustracija = [[Image:View from Pyramide de la luna.jpg|270px|Mirties gatvė]]
|vieta = [[Meksika]], [[Meksiko valstija]]
|laikotarpis = Klasikinis
| tauta = otomiai, mištekai, nahua, sapotekai
|žemėlapis = [[Image:ES-Teotihuacanos.png|center|240px]]
}}
'''Teotihuakanas''' ({{es|Teotihuacan}}, {{nah|Teōtīhuacān}}) - milžiniška archeologinė radimvietė [[Meksik]]oje, Meksiko slėnyje. Čia yra vienų didžiausių [[Mezoamerikos piramidės|Mezoamerikos piramidžių]] kompleksas, taip pat išlikę daug gyvenamųjų pastatų, vadinamoji Mirties gatvė bei spalvinga sienų puošyba.
 
eilutė 15 ⟶ 24:
===Kilmė ir įkūrimas===
[[Vaizdas:Mexico.Mex.Teotihuacan.PyramidMoon.01.jpg|thumb|250px|Mėnulio piramidė]]
 
Ankstyvoji Teotihuakano istorija yra nežinoma, todėl apie ją iškeltos įvairios [[hipotezė]]s. Ilgą laiką archeologai manė, kad miestą įkūrė [[toltekai]]. Šis įsitikinimas kilo iš kolonijinio laikotarpio tekstų, tokių kaip [[Florentino kodeksas]], kuriame miesto įkūrimas priskirtas toltekams. Tačiau nahuatlių kalboje žodis toltekas reiškia aukščiausio lygio meistrą, ir nebūtinai siejamas su toltekų tauta, kurios centras buvo Tula. Kadangi toltekų civilizacija suklestėjo praėjus keliems amžiams po Teotihuakano žlugimo, todėl mažai tikėtina, kad jie galėjo įkurti miestą.
eilutė 25 ⟶ 35:
 
== Apogėjus ==
[[Vaizdas:Great Goddess of Teotihuacan (T Aleto).jpg|thumb|250px|Teotihuakano sienų tapyba]]
[[File:Piramide del Sol 072006.JPG|thumb|250px|Saulės piramidė]]
 
Teotihuakanas savo apogėjų pasiekė tarp [[150]] ir [[450]] metų, kuomet buvo galingas centras, veikęs visą Mezoamerikos regioną. Klestėjimo laikotarpiu užėmė 30 km² plotą, čia gyveno virš 150 tūkst. žmonių, galbūt jų skaičius galėjęs siekti ir 250 tūkst. Mieste atskiruose rajonuose buvo įsikūrę imigrantai iš įvairių Mezoamerikos regionų iki pat [[Gvatemala|Gvatemalos]].
 
Teotihuakano ir majų civilizacijų kultūriniai ir politiniai santykiai taip pat yra ginčytina tema. Žinoma, kad mainai ir kiti ryšiai tarp šių kultūrų vyko vyko kelis amžius, nuo ikiklasikinio laikotarpio pabaigos iki klasikinio laikotarpio vidurio, o Tetihuakano ideologija ir motyvai darė įtaką ir poklasikinei majų kultūrai, jau žlugus pačiam miestui. Tačiau nėra vieningos nuomonės apie Teotihuakano įtaką regionui - supratimas apie ją svyruoja nuo primestos militaristiniu būdu iki sąmoningo, selektyvaus kultūros bruožų perėmimo. Tačiau naujausi atradimai rodo, kad Teotihuakanas nebuvo itin skirtingas nuo kitų vėliau iškilusių civilizacijų, tokių kaip actekai ir toltekai<ref>http://ngm.nationalgeographic.com/2006/10/mexico-pyramid/williams-text</ref><ref>http://www.sciencedaily.com/releases/2004/12/041203084345.htm</ref>. Manoma, kad Teotihuakanas darė didelę įtaką ikiklasikinio ir klasikinio laikotarpio majams, daugiausia užkariaudamas dalį jų miestų ir regionų, tame tarpe ir [[Tikalis|Tikalį]].
 
Architektūros stilius, būdingas Teotihuakanui taip pat išplito po visą Mezoameriką, dalis tyrinėtojų teigia, kad architektūros išplitimo teritoriją galima sieti su Teotihuakano ryšių ir politinio bei karinio dominavimo plotu. Stilius, siejamas su Teotihuakanu vadinamas ''[[talud-tablero]]'': jam būdinga nuožulni į vidų nukreipta išorinė struktūra (''talud''), apvainikuota stačiakampe plokšte (''tablero''). Šio stiliaus variantai randami majų miestuose - Tikalyje, [[Kaminalchuju]], [[Kopanas|Kopane]], [[Bekanas|Bekane]], [[Oškintokas|Oškintoke]], iš dalies [[Peteno baseinas|Peteno baseine]] ir Gvatemalos aukštumose. Tačiau šis stilius atsirado dar prieš Teotihuakano iškilimą, manoma, kad jis kilo iš Tlaskalos-Pueblos regiono ikiklasikiniame laikotarpyje. Tačiau stiliaus paplitimas vyko ne tik per Teotihuakaną, bet ir per kitus miestus, bei palaipsniui kito.
eilutė 38 ⟶ 50:
=== Žlugimas ===
 
Anksčiau buvo manoma, kad kažkur [[VII a.]] ar [[VIII a.]] miestas buvo nusiaubtas ir sudegintas grobikų, greičiausiai toltekų. Tačiau paskutiniai tyrimai rodo, kad deginimai apsiribojo pastatais ir būstais, kuriuose buvo įsikūrę miesto didikai. Kadangi jiems priklausė svarbiausi pastatai mieste, mokslininkai, nustatę, kad jie buvo sudeginti, pradžioje nusprendė, kad buvo sudegintas visas miestas. Tačiau dabar rasta, kad pastatai buvo nuniokoti tik palei Mirties gatvę, o kiti liko neliesti. Dėl to, manoma, kad miesto žlugimą lėmė vidinis sukilimas. Šią hipotezę sustiprina tai, kad jau XVI a. miesto gyventojų skaičius buvo pradėjęs mažėti. Tai buvo susiję su [[535-536 m. klimato kaita|535-536 m. vykusia klimato kaita]] ir kilusia [[sausra]]. Rasta daug to laikotarpio jaunų žmonių griaučių su badavimo požymiais. Pasinaudodami Teotihuakano žlugimu iškilo [[Čolula|Čolulos]], [[Šočikalkas|Šočikalko]], [[Kakštla|Kakštlos]] miestai, kurie galėję susivienyti ir galutinai palaužti buvusį centrą.
 
== Kultūra ==
 
===Tautybės===
Archeloginiai radiniai rodo, kad Teotihuakanas buvo daugiakultūris miestas su atskirais [[otomiai|otomių]], [[sapotekai|sapotekų]], [[mištekai|mištekų]], [[majai|majų]] ir [[nahua]] kvartalais. Terrence Kaufman teigia, kad mieste buvo labiausiai paplitusios [[totonakų kalba|totonakų]] ir [[miše-soke kalbos]], kurių įtaka pastebima ir kitose Mezoamerikos kalbose<ref>http://www.albany.edu/anthro/maldp/Nawa.pdf</ref>, tačiau kiti mano, kad populiariausia kalba mieste buvo otomių, nes jie sudarė gyventojų daugumą ir buvo pagrindinė regiono tauta prieš ir po klasikinio laikotarpio<ref>Wright Carr, David Charles (2005). "El papel de los otomies en las culturas del altiplano central 5000 a.C - 1650 d.C". Arqueología mexicana XIII (73): 19. </ref>.
 
===Religija===
[[Vaizdas:Busto quetzalcóatl en Teotihuacán.jpg|thumb|240px|Plunksnuotoji Gyvatė]]
[[File:Teotihuacan mask Louvre MH 78-1-187.jpg|thumb|210px|Marmuro kaukė iš Teotihuakano]]
 
Teotihuakano religija buvusi panaši į kitų Mezoamerikos tautų. Buvo garbinama daug tokių pačių dievų, tokių kaip [[Plunksnuotoji Gyvatė]] (kaip ir actekų [[Kecalkoatlis]]) arba [[lietaus dievas]] (kaip ir actekų [[Tlalokas]]). Miestas buvo svarbus religinis centras, o jo žyniai greičiausiai turėjo didelę politinę galią. Kaip ir kitose Mezoamerikos kultūrose, Teotihuakane buvo išplitęs [[žmonių aukojimas]]. Paaukotų žmonių ir gyvūnų kūnai rasti kasinėjant piramides. Aukos greičiausiai buvo mūšiuose sugauti priešų kariai, atgabenti į miestą ir paaukoti vardan miesto gerovės. Dalis kūnų rasti nukirsdinti, dalis su išrautomis širdimis, kiti nužudyti trenkiant į galvą arba užkasant gyvus. Gyvūnai, kurie buvo laikomi šventais ir simbolizavo karinę galią taip pat buvo užkasami gyvi, bet uždaryti į narvus - [[puma|pumos]], [[ereliai]], [[vilkai]], [[sakalai]], [[pelėdos]], nuodingos [[gyvatės]].
 
== Miesto išplanavimas ==
 
Miestas išsidėstęs palei plačią centrinę gatvę, vadinamą Mirties aveniu. Ją supa įspūdinga ceremoninė architektūra, tame tarpe antra pagal dydį piramidė Amerikoje - [[Saulės piramidė]] bei [[Mėnulio piramidė]]. Palei gatvę taip pat yra daug mažesnių ''talud-tablero'' stiliaus pastatų. Toliau einant žemyn gatve yra citadelė, kurioje yra Plunksnuotosios Gyvatės šventyklos griuvėsiai. Ten taip pat buvo didelė aikštė - politinis miesto centras. Dauguma paprastų žmonių gyveno pastatuose, išsidėsčiusiuose po visą miestą. Daugelyje jų veikė amatininkų dirbtuvės ir parduotuvės.
 
Teotihuakanas yra tipinis Mezoamerikos miestų planavimo pavyzdys, vaizduojantis miesto gyventojų sąsajas su visata. Miesto išdėstymas precizižkai sudarytas 15,5° į šiaurę.
 
== Archeologija ==
Teotihuakano griuvėsiai istorijos eigoje buvo gerai žinomi. Po miesto žlugimo čia buvo įsikūrę įvairūs naujakuriai. Miestas buvo žinomas ir actekų mitologijoje, kaip vieta, kur gimė Saulė. Teotihuakanas padarė didelį įspūdį ir jį aptikusiems [[konkistadorai|konkistadorams]].
 
Nedideli archeologiniai kasinėjimai pradėti jau XIX a., o nuodugnūs tyrimai pradėti 1905 m. vadovaujant Leopoldo Batres. Saulės piramidė atstatyta 1910 m., pažymint Meksikos nepriklausomybės šimtmetį. Svarbūs atstatymo darbai vyko XX a. viduryje.
 
1971 m. įrengiant apšvietimą ir garso sistemą Saulės piramidėje, atrasta požeminių urvų sistema. Vėliau nustatyta, kad ji visa yra įrengta žmonių, o ne natūrali, kaip manyta pradžioje. Vidinė Saulės piramidės dalis niekad nebuvo galutinai atkasta. 1980-1982 m. rekonstruota Plunksnuotosios Gyvatės piramidė ir Mirties gatvės kompleksas. Pastaruoju metu kasinėjama Mėnulio piramidė.
 
{{UNESCO|414}}
== Šaltiniai ==
{{reflist}}
 
{{commonscat|Teotihuacan}}
[[Kategorija:Istoriniai miestai]]
[[Kategorija:Mezoamerika]]
 
[[en:Teotihuacan]]