Karnako šventykla: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Amenchotepas III|Amenchotepo III]] ([[1386 m. pr. m. e.|1386]] - [[1349 m. pr. m. e.|1349 m. pr. m. e.]]) rašytiniai šaltiniai pasakoja apie auksu[[auksas|1349 m. pr. m. e.]] ir [[sidabras|sidabru]] išpuoštas [[šventykla|šventyklas]]s (mūsų dienomis surtasta šių metalų likučiai). Valdant [[Ramzis II|Ramziui II]] ([[1279 m. pr. m. e.|1279]] - [[1212 m. pr. m. e.|1212 m. pr. m. e.]]), mieste buvo įrengta karo stovykla 20.000 vyrų. Tikėtina, kad, nepastačius miesto sienos, jo vartų funkciją atliko gigantiški šventyklų pilonai.

Karnako šventyklų kompleksas pastatytas ant rytinio kranto. Čia buvo trys šventosios sritys, kurias žiedu juosė nedegančio [[molis|molio] plytų sienos. Šios trys sritys buvo pavaldžios ''[[Montas|Montui]]'' (senajam vietiniam karo dievui [[sakalas|sakalo]] galva, kurį netrukus pakeitė [[Amonas|Amonas]]), pačiam ''Amonui'' ([[avinas|avinui]] ar žmogui su galvos apdangalu, kurio viršuje puikavosi dvi [[plunksna|plunksnos]]) ir ''[[muta|Mutai]]'' (Amono žmonai, dėvėjusiai [[karūna|karūną]] ir kai kada vaizduojama su [[grifas|grifo]] galva). ''[[chonsas|Chonso]]'' (jauno Amono ir Mutos sūnaus, dėvėjusios pusmėnulio formos [[diadema|diademą]]) šventykla stovėjo Amono šventyklos teritorijoje.

Didžiausia iš trijų šventyklų sričių priklausė Amonui. Šį pusmėnulio formos plotą juosė 2478 m ilgio ir [[8|8]] m storio siena. Viduje buvo Didžioji „dievų viešpaties“ šventykla. Seniausiame jos sektoriuje (statytame valdant Dvyliktajai dinastijai, [[1991 m. pr. m. e.|1991]] - [[1785 m. pr. m. e.|1785 m. pr. m. e.]], Viduriniosios Karalystės laikotarpiu) beveik neišliko.

Šiame sektoriuje Aštuonioliktosios - Dvidešimt antrosios dinastijų [[faraonas|faraonai]] ([[Tutmozis I|Tutmozis I]], [[Hačepsuta|Hačepsuta]], [[Tutmozis III|Tutmozis III]], [[Amenchotepas III|Amenchotepas III]], Ramzis I, [[Ramzis II|Ramzis II]], Setis I, Setis II ir Ramzis III) pastatė šventyklų kompleksą, [[obeliskas|obeliskų]], pilonų ir vestibiulių - visi statinai nuo kitų skyrėsi didingumu.

Į vidų lankytojas patenka eidamas iš vakarų į rytus, pro vis žemėjančių pilonų eilę. Pro pirmąjį piloną (113 m pločio kai tuo tarpu šeštojo plotis 50 m) patenkama į Didįjį kiemą. Tai didžiausias ([[100|100]] x [[80|80]]) visame senovės [[egiptas|Egipte]]. Jame stovi Sečio II ir Ramzio III šventyklos.

Pro antrąjį piloną patenkama į Ramzio II pastatytą Hipostilės salę - Didžiausią Naujosios Karalystės laikotarpio pastatą. Ši [[102|102]] x [[53|53]] m dydžio salė - didžiausia po stogu kada nors pastatyta šventykla. Jos lubas remia 134 [[kolona|kolonos]]. Iš jų 122 puošia neišsiskleidusio žiedo formos kapiteliai, 12 - išsiskleidusio.