Kalavijuočių ordinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Kalavijuočių ordinas padėjo pavergti lyvius ([[1207]]), šiaurės sėlius ([[1208]]), latgalius (iki [[1230]]) ir pietų bei centrinius estus ([[1217]]). [[1231]] m. Ordinui pavyko įsigalėti Šiaurės ir Vidurio [[Kuršas|Kurše]]. Su [[Danijos istorija|danais]] ginčijosi dėl teisių į Šiaurės Estiją. Puldinėjo [[Lietuva|Lietuvą]], iš pradžių pasitelkęs į sąjungininkus žiemgalius ([[1205]], [[1208]]). Tačiau vėliau, Ordinui įsigalėjus Rytų [[Žiemgala|Žiemgaloje]], prasidėjo jo kovos su žiemgaliais. Karas su lietuviais ir žemaičiais baigėsi pralaimėjimu kryžiaus žygyje į Lietuvą ([[Saulės mūšis]], [[1236]]), po kurio Ordinas nebeatsigavo ir nustojo egzistavęs kaip savarankiška organizacija. [[1237]] m. susijungė su [[Teutonų ordinas|Kryžiuočių ordinu]] ir tapo jo šaka (žr. [[Livonijos ordinas]]).

 

[[Kategorija:Vokiečių ordinas]]

[[en:Livonian Brothers of the Sword]]

[[es:Hermanos Livonios de la Espada]]

[[et:Mõõgavendade ordu]]

[[it:Cavalieri Portaspada]]

[[lv:Zobenbrāļu ordenis]]

[[nl:Orde van de Zwaardbroeders]]

[[no:Sverdbroderordenen]]

[[pt:Irmãos Livônios da Espada]]

[[ru:Орден меченосцев]]

[[sv:Svärdsriddarorden]]