Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S red. |
red. |
||
Eilutė 1:
{{coord|54|53|22|N|23|55|11|E|type:landmark|display=title}}
{{ltbaz|Karmelitu baznycia 2007-04-12.jpg|Kauno|Kauno I|Kauno miestas|Kaunas|Gedimino g. 1|mūras|[[1685]] m.|barokas}}
'''Kauno Šv. Kryžiaus''' ('''Karmelitų''') '''bažnyčia''' yra [[Kaunas|Kaune]], [[Nemunas|Nemuno]] dešiniajame krante. Vėlyvojo [[
==Istorija==
Žemės savininkė Darata Navobė [[1510]] m. skyrė lėšų, už kurias buvo pastatyta medinė [[
▲Žemės savininkė Darata Navobė [[1510]] m. skyrė lėšų, už kurias buvo pastatyta medinė [[wikt:Koplyčia|koplyčia]], dovanojo žemės sklypą, keletą trobesių ir mūrinį namą [[Kaunas|Kaune]]. Koplyčią ji perleido dvasinei vyresnybei, parūpino liturginių reikmenų. Kunigo Kazimiero Jodkevičiaus rūpesčiu [[1685]] m. pastatyta mūrinė bažnyčia, kurią [[liepos 23]] dieną pašventino klebonas [[Kazimieras Žodkevičius]]. Ją [[1690]] m. konsekravo vyskupas [[Konstantinas Kazimieras Bžostovskis]]. Švedijos ir Rusijos kariuomenės [[1710]]-[[1711]] m. nuniokojo bažnyčią, sunaikino daug jos turto.
Basieji karmelitai Kaune [[1707]] m. pirko sklypą su mūriniu namu. Jiems [[1716]] m. dovanotas Kačiūniškių palivarkas su Biliūnų ir Būdos kaimais. Po [[1717]] m. pastatyta mūrinė Šv. Elijo bažnyčia ir medinis vienuolynas. Nuo [[1772]] m. karmelitai administravo 2 bažnyčias.
Eilutė 11:
[[1794]] m. Šv. Elijo bažnyčia paversta kariuomenės cerkve. Vėliau ji nenaudojama sugriuvo. Mūrinis 2 aukštų vienuolynas pastatytas po [[1782]] m. Šv. Kryžiaus bažnyčia [[1812]] m. apiplėšta ir nuniokota, pagrobti sidabriniai liturginiai reikmenys.
[[1826]] m. vienuolyne įrengta karo ligoninė.
[[1880]] m. sugriauti 3
[[Vaizdas:Karmelitu baznycia 2006-06-24.jpg|thumb|200px]]
==Architektūra==
Bažnyčia vėlyvojo [[
Šv. Kryžiaus bažnyčios ir karmelitų vienuolyno ansamblis įrašytas į Kultūros paveldo objektų registrą. <ref>http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1128</ref>
==Literatūra==
*[[Jonas Puzinas]]. Iš Kauno bažnyčių istorijos // [[Savivaldybė (žurnalas)|Savivaldybė]], 1929 m., Nr. 1, 9-14 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=3081]
==Šaltiniai==
▲Bažnyčia vėlyvojo [[Barokas|baroko]] stiliaus (turi ir [[Renesansas|renesanso]] bruožų), kryžminio plano, dvibokštė, vienanavė. Navos ir transepto sandūroje yra žemas [[wikt:Kupolas|kupolas]].
{{ref}}
==Nuorodos==
|