Yasunari Kawabata: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
RibotBOT (aptarimas | indėlis)
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatinis kalbos klaidų taisymas
Eilutė 2:
 
== Biografija ==
Kavabata gimė [[Osaka|Osakoje]] ir tapo našlaičiu sulaukęs dviejųdvejų metų ir gyveno su seneliais. Jis turėjo vyresnę seserį, kurią priglaudė teta. Jo senelė mirė, kai jam buvo septyneri ([[1906]] rugsėjo mėn.), jo sesuo, kurią jis tik vienąkart sutiko po tėvų mirties – kai jam buvo dešimt metų ([[1909]] m. liepos mėn.), o senelis mirė kai jam buvo penkiolika ([[1914]] m. gegužės mėn.).
 
Netekęs visų artimų giminaičių jis persikėlė pas motinos gimines (Kuroda šeima). Bet [[1916]] m. sausio mėn. jis persikėlė į pensioną prie jaunimo aukštosios mokyklos (atitinka šiuolaikinę aukštąją mokyklą), į kurią anksčiau važiuodavo traukiniu. Pabaigęs tą mokyklą [[1917]] m. kovo mėn. prieš savo 18-tą gimtadienį jis išvyko į [[Tokijas|Tokiją]], tikėdamasis išlaikyti Dai-ichi Koto-gakko' (Pirmosios Aukštesniosios mokyklos), kuriai vadovavo Tokijo Imperatoriškasis Universitetas, egzaminus. Jis išlaikė egzaminus tais pačiais metais ir įstojo į humanitarinių mokslų fakultetą, pasirinkęs anglų kalbą pagrindiniu dalyku. [[1920]] m. liepos mėn. Kavabata baigė mokyklą ir tą patį mėnėsį įstojo į Tokijo Imperatoriškąjį Universitetą.
Eilutė 12:
Kavabata nusižudė 1972 m. apsinuodydamas dujomis, nors daug kolegų ir jo našlė, mano, kad jo mirtis galėjo būti nelaimingas atsitikimas. Buvo iškelta daug teorijų aiškinant jo savižudybės priežastis: prasta sveikata (nustatyta, kad jis sirgo [[Parkinsono liga]]), galimas neteisėtas meilės romanas ar šokas, kurio priežastis yra draugo [[Jukio Mišima|Jukio Mišimos]] savižudybė [[1970]] m. Bet priešingai nei Mišima, Kavabata nepaliko raštelio ir nediskutavo apie daug nerašė savo darbuose, taip palikdamas savo motyvus neatskleistus.
== Meninė karjera ==
Dar universitete būdamas studentu Kavabata atkūrė Tokijo Universiteto literatūrinį žurnalą ''Šin-šichō'' („Naujas minčių potvynis“), kuris nebuvo leistas ilgiau nei keturisketverius metus. Jame jis išspausdino savo pirmąją trumpą istoriją ''Šokonsai Ikkei'' („Scena iš seanso“). Universitete jis perstojo į japonų literatūros fakultetą ir parašė diplominį darbą „Japonų novelių trumpa istorija“.
1924 m. kovo mėn jis pabaigė universitetą.