Jonas Vileišis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Arz (aptarimas | indėlis)
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
wiki
Eilutė 1:
[[Image:Jonas Vileišis.jpg|thumb|200px|Jonas Vileišis jaunystėje]]
'''Jonas Vileišis''' ([[1872]] m. [[sausio 3]] d. [[Mediniai|Mediniuose]], dab. [[Pasvalio raj]].) – [[1942]] m. [[birželio 1]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės Akto]] signataras, [[teisė|teisininkas]], žymus visuomenės ir politinis veikėjas.
 
== Biografija ==
[[1892]] m. baigė [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnaziją]]. 1892–[[1894]] m. studijavo [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universiteto]] Fizikos ir matematikos fakultete, vėliau – Teisės fakultete, kurį baigė [[1898]] m. Dar studijuodamas Peterburge, pradėjo bendradarbiauti laikraščiuose [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]], [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininkas“]]. [[1896]]–1898 m. Peterburgo [[LSDP|Lietuvos socialdemokratų partija|LSDPpartijos]] ratelio narys.
 
[[1900]] m. grįžęs į [[Lietuva|Lietuvą]], vertėsi advokatūra, įsijungė į [[Dvylika Vilniaus apaštalų|„12 apaštalų” draugijos]], kuri gynė [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] teises, veiklą. [[1902]] m. [[Lietuvos demokratų partija|Lietuvos demokratų partijos]] organizatorius.
[[1892]] m. baigė [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnaziją]]. 1892–[[1894]] m. studijavo [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universiteto]] Fizikos ir matematikos fakultete, vėliau – Teisės fakultete, kurį baigė [[1898]] m. Dar studijuodamas Peterburge, pradėjo bendradarbiauti laikraščiuose [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]], [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininkas“]]. [[1896]]–1898 m. Peterburgo [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] ratelio narys.
 
[[1900]] m. grįžęs į [[Lietuva|Lietuvą]], vertėsi advokatūra, įsijungė į „12 apaštalų” draugijos, kuri gynė [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] teises, veiklą. [[1902]] m. [[Lietuvos demokratų partija|Lietuvos demokratų partijos]] organizatorius.
 
[[1904]] m. panaikinus [[spaudos draudimas|spaudos draudimą]], gavo leidimą savaitraščiui „[[Lietuvos ūkininkas]]”, [[1905]]–[[1906]] m. – jo redaktorius. [[1907]]–[[1909]] m. leido [[Vilniaus žinios|„Vilniaus žinias“]], laikraštį panaikinus – [[Lietuvos žinios|„Lietuvos žinių“]] leidėjas ir redaktorius.
eilutė 31 ⟶ 30:
Nuo [[1921]] m. [[rugsėjo 30]] d. iki [[1931]] m. [[liepos 2]] d. eidamas Lietuvos [[laikinoji sostinė|laikinosios sostinės]] [[burmistras|burmistro]] pareigas, visą šeštąjį savo gyvenimo dešimtmetį J.Vileišis atidavė Kaunui. Vadovaujant [[Kauno savivaldybė|Kauno savivaldybei]], miestas gyveno didžiausią visų sričių pažangos laikotarpį ir iškilo iki Europinio lygio miesto.
 
Daugiau nei 15 milijonų litų kainavusi vandentiekio ir kanalizacijos [http://www.kaunovandenys.lt/lt/?id=29&item=2 įmonė], nuo 18 iki 40 kv.km praplėstas miesto plotas, pastatyta daugiau nei 2500 įvairios paskirties pastatų, trys gelžbetoniniai tiltai per [[Nemunas|Nemuną]] ir [[Neris (upė)|Nerį]] ([[Aleksoto tiltas|Aleksoto]], [[Vilijampolės tiltas|Vilijampolės]] ir [[Panemunės tiltas|Panemunės]]), išgrįstos ir išasfaltuotos pagrindinės gatvės, archaiškąjį [[arklys|arklių]] [[tramvajus|tramvajų]] („konkę”) pakeitęs [[autobusas|autobusų]] susisiekimas, suplanuoti priemiesčiai, naujos aikštės ir parkai, aptvarkyta sanitarija, padėti pagrindai socialinės apsaugos sistemai, pastatytos trys modernios pradinės mokyklos, [[Vincas Kudirka|Vinco Kudirkos]] viešoji biblioteka ir kt. Tai toli gražu ne visas sąrašas naujovių Kauno gyvenime, susijusių su J.Vileišio vardu. Jis išvedė Kauną į tarptautinę areną, užmegzdamas ryšius su daugelio užsienio sostinių savivaldybėmis. 1924-[[1932]] m. [[Lietuvos miestų sąjunga|Lietuvos miestų sąjungos]] organizatorius ir pirmininkas.
 
Respublikos prezidento aktu nuo [[1933]] m. [[vasario 1]] d. paskiriamaspaskirtas Valstybės Tarybos nariu. Ši institucija buvo įsteigta [[1928]] m. kaip patariamasis organas prie Prezidento įstatymų sumanymams rengti bei veikiantiems įstatymams tvarkyti. J.Vileišiui buvo pavesta rengti Lietuvos civilinio kodekso projektą. Šio darbo ėmėsi su jam būdingu entuziazmu ir kruopštumu. Mokėdamas svetimų kalbų jis naudojosi gausia kitų kraštų literatūra, todėl darbas buvo produktyvus. 1933–[[1940]] m., be burmistro pareigų dar dirbo [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] dėstytoju.
 
J.Vileišio darbai ir nuopelnai valstybei buvo įvertinti Vytauto Didžiojo II laipsnio ordinu, kuriuo jis apdovanotas [[1934]] m. [[rugsėjo 8]] d. [[Lietuvos teisininkų draugija]] [[1940]] m. [[sausio 27]] d. išrinko J.Vileišį savo garbės nariu.