Vikipedija

Kauno valstybinis muzikinis teatras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
CD (aptarimas | indėlis)
321 993 keitimai
red.
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Muzikinis teatras 2006-06-10.jpg|thumb|270px|Kauno muzikinis teatras]]
'''Kauno muzikinis teatras''' – muzikinio profilio teatras [[Kaunas|Kaune]].
 
== Teatro pastato istorija ==
Kauno muzikinis teatras pastatytas [[1891]] m. pagal [[Kauno gubernija|gubernijos]] architekto [[Ustinas Golinevičius|Ustino Golinevičiaus]] projektą. Teatras pradėtas statyti [[1890]] m. Dviaukštis pastatas buvo eklektinės formos, turėjo keturkampę 500 vietų salę su dviem balkonų eilėmis, dvi fojė, pagalbines patalpas, Kauno [[gubernatorius|gubernatoriui]] ir [[Kauno tvirtovė|tvirtovės]] komendantui įrengtomis specialiomis ložėmis. Statybos rangovas buvo Kauno pirklys G. Puškanceris. Iškilmingas teatro atidarymas įvyko [[1892]] m. [[sausio 9]] d.▼
 
▲Kauno muzikinis teatras pastatytas [[1891]] m. pagal [[Kauno gubernija|gubernijos]] architekto [[Ustinas Golinevičius|Ustino Golinevičiaus]] projektą. Teatras pradėtas statyti [[1890]] m. Dviaukštis pastatas buvo eklektinės formos, turėjo keturkampę 500 vietų salę su dviem balkonų eilėmis, dvi fojė, pagalbines patalpas, Kauno [[gubernatorius|gubernatoriui]] ir [[Kauno tvirtovė|tvirtovės]] komendantui įrengtomis specialiomis ložėmis. Statybos rangovas buvo Kauno pirklys G. Puškanceris. Iškilmingas teatro atidarymas įvyko [[1892]] m. [[sausio 9]] d.
 
Vokiečių okupacijos metu ([[1916]] m.) buvo padidinta scena ir patobulinti aktorių kambariai.
eilutė 10 ⟶ 9:
[[1920]] m. [[gegužės 15]] d., Kaunui tapus [[Laikinoji sostinė|Laikinąja sostine]], darbą čia pradėjo [[Steigiamasis Seimas]].
 
[[1922]] – [[1925]] m. Vyriausybė skyrė lėšų teatro pastato rekonstrukcijai, buvo sudaryta teatro rekonstrukcijos komisija, kuri projektavimą ir darbų priežiūrą patikėjo žymiausiems to meto architektams – [[Mykolas Songaila|Mykolui Songailai]] ir [[Vladimiras Dubeneckis|Vladimirui Dubeneckiui]], jiems talkino konstruktorius P. Morkūnas.
 
Modernizuota pastato išorė įgavo [[neobarokas|neobaroko]] išraišką, viduje iki 763 vietų padidinta žiūrovų salė, jai suteikta pasagos forma, įrengta trečia balkonų eilė ir centrinė ložė, padaryta duobė orkestrui. Šios rekonstrukcijos metu ypač daug dėmesio buvo skiriama akustikai. Ją aukštai įvertino visi čia viešėję garsūs atlikėjai. Salės interjere V. Dubeneckiui pavyko suvienyti dvi menines tendencijas – liaudiškas formas ir monumentaliąją architektūrą. Tautiškus tulpių, lelijų ir saulučių motyvus architektas stilizavo tuo metu populiaria ''[[Artart deco]]'' maniera.
 
[[1930]] – [[1933]] m., vadovaujant žymiam architektui [[Vytautas Landsbergis-Žemkalnis|Vytautui Landsbergiui-Žemkalniui]], teatro pastatas vėl buvo rekonstruojamas – pastatyti dviejų aukštų rytinis ir vakarinis priestatai, kuriuose įsikūrė dekoracijų dirbtuvės, siuvykla, sandėliai. Taip pat paaukštinta scenos dėžė, išplėsti abiejų aukštų fojė, scenoje įrengtas susukamas audeklinis horizontas, padaryti nauji baldai ir ąžuoliniai laiptų turėklai, sumontuota geležinė uždanga su automatiškai paleidžiamu vandeniu aušinimui. Šios aušinimo sistemos dėka pastatas [[1931]] m. gaisro metu išvengė visiško supleškėjimo. Šioms rekonstrukcijoms būdingas savotiškas nacionalinio stiliaus ieškojimas.
 
[[1940]] m. [[liepos 21]] d. išrinktas [[Liaudies Seimas]] Valstybės teatre paskelbė Lietuvą [[LTSRLSSR|TarybineSovietine Socialistine Respublika]].
 
[[1980]] – [[1984]] m. teatras restauruotas pagal architektų K. Žalnieriaus, A. Staskevičiaus ir inžinieriaus V. Liaudansko projektą. Įrengta požeminė rūbinė, repeticijų salė rytinio kiemelio vietoje, patobulinta scenos įranga, atnaujintas V. Dubeneckio sukurtas interjeras.
 
Žiūrovams skirtą fojė puošia šiuolaikinių lietuvių dailininkų – Antano Martinaičio, Ričardo Vaitekūno paveikslai, Stasio ir Teresės Petraičių keramikiniai pano, Birutės Vaitekūnienės gobelenai, skulptoriaus Leono Striogos skulptūros.
eilutė 24 ⟶ 23:
[[2003]] m. pradėtas teatro fasado remontas.
 
Teatro rūmai yra kiek tolėliau nuo [[Laisvės alėja|Laisvės alėjos]], už jaukaus sodelio, kuriame stovi paminklai kompozitoriams [[Mikas Petrauskas|Mikui Petrauskui]] (skulpt. [[Bronius Pundzius]], [[1937]] m.), [[Česlovas Sasnauskas|Česlovui Sasnauskui]] (skulpt. [[Antanas Aleksandravičius]], [[1925]] m.), [[Juozas Gruodis|Juozui Gruodžiui]] (skulpt. [[Konstantinas Bogdanas]], [[1984]] m.), [[Kipras Petrauskas|Kiprui Petrauskui]] (skulpt. [[Leonoras Strioga]], [[1986]] m.), [[Stasys Šimkus|Stasiui Šimkui]] (skulpt. M. Šnipas, [[1987]] m.).
 
Teatro sodelio pakraštyje – miesto sienos ir bokšto liekanos, pastatyti [[1670]] – [[1680]] m.
 
== Veiklos istorija ==
[[File:KaunasMusical.jpg|thumb|300px|Teatras žiemą]]
 
Iškilmingas teatro atidarymas įvyko 1892 m. sausio 9 d., tačiau čia nebuvo pastoviai dirbančios grupės, spektaklius rodydavo tik gastroliuojantys artistai. Gastrolinius spektaklius [[1901]] m. rodė [[italai|italų]] operos trupė. [[1902]] m. parodyta [[Nikolajus Gogolis|Nikolajaus Gogolio]] komedija „Revizorius“.
 
Po [[1904]] m. [[caras|caro]] paskelbto tolerancijos akto teatre statyti spektaklius bei rengti vakarus galėjo ir [[lietuviai|lietuvių]], [[lenkai|lenkų]], [[žydai|žydų]], [[vokiečiai|vokiečių]] bendruomenės.
 
1920 m. teatre įsikūrė [[Lietuvių meno kūrėjų draugija|Lietuvos meno kūrėjų draugijos]] įsteigtas profesionalus [[opera|operos]] kolektyvas, kurio iniaciatyva ir pastangomis tų pačių metų [[gruodžio 31]] d. įvyko pirmasis lietuvių profesionalios operos trupės spektaklis – [[Džiuzepė Verdis|Džiuzepės Verdžio]] opera „Traviata“. Pagrindinius vaidmenis atliko Kipras Petrauskas (''Alfredas''), [[Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė]] (''Violeta''), [[Antanas Sodeika]] (''Žermonas''). Spektakliui dirigavo [[Juozas Tallat-Kelpša]], režisavo [[Konstantinas Glinskis]].
 
[[1925]] m. pastatytas pirmasis lietuvių profesionalios trupės [[baletas]] – Leo Delibes „Kopelija“.
eilutė 41 ⟶ 40:
[[1922]] m. ''Operos teatras'' suvalstybintas, 1925 m. sujungtas su ''Dramos teatru'' ir pavadintas ''Valstybės teatru''. [[Valstybės teatras]], gyvavęs iki [[1944]] m., suvaidino itin reikšmingą vaidmenį lietuvių tautos kultūriniame gyvenime.
 
[[1940]] m. [[lapkričio 27]] d. vietoj ''Valstybės teatro'' įsteigtas ''Kauno valstybinis muzikinis teatras''. Pirmasis spektaklis buvo B. Aleksandrovo „Vestuvės Malinovkoje“, jo premjera įvyko [[1941]] m.
 
[[1948]] m. Operos ir baleto teatrui išsikėlus į [[Vilnius|Vilnių]], Muzikinio teatro kolektyvas įsikūrė buvusiuose Valstybės teatro rūmuose, o [[1959]] m., [[drama|dramos]] trupei persikėlus į naujas patalpas, vieninteliu teatro pastato šeimininku tapo Kauno valstybinis muzikinis teatras. Pirmojo dešimtmečio repertuarą sudarė klasikinės ir sovietinių kompozitorių [[operetė]]s.
 
Šiuo metu Kauno muzikinis teatras yra vienas lankomiausių Lietuvoje. Per vieną kūrybinį sezoną čia parodoma beveik 250 įvairaus žanro spektaklių, pastatomos 3–4 premjeros.
 
Čia rodomi įvairaus žanro spektakliai – [[operetė]]soperetės, operos, [[miuziklas|miuziklai]], baletai, modernaus [[šokis|šokio]] spektakliai, rengiami teatro orkestro bei solistų koncertai. Šio teatro statomi spektakliai pasižymi spalvingumu, puikiais režisūros sprendimais, originalumu, žanro inovacijomis, kai spektaklio turinys pritaikomas šių dienų aktualijoms.
 
== Teatro vadovai ==▼
 
▲== Teatro vadovai ==
* Teatro vadovas – [[Benjaminas Želvys]];
*[[Benjaminas Želvys]] – teatro vadovas
* Teatro meno vadovas – režisierius [[Gintas Žilys]];
*[[Gintas Žilys]] – teatro meno vadovas-režisierius
* Teatro vyriausiasis dirigentas – [[Julius Geniušas]].
*[[Julius Geniušas]] – teatro vyriausiasis dirigentas
 
== Nuorodos Literatūra==
*[[Ona Narbutienė]]. Muzikinis Kaunas. 1920–1940. - K.: Šviesa, 1992.
 
==Nuorodos==
* [http://www.muzikinisteatras.lt/istorija.php?idm=5 Kauno muzikinis teatras]
 
[[Kategorija:muzikinisMuzikinis teatras]]▼
[[Kategorija:Kauno teatrai]]
▲[[Kategorija:muzikinis teatras]]
 
[[en:Kaunas State Musical Theatre]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Kauno_valstybinis_muzikinis_teatras"