Antanas Kriščiukaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

63 pridėti baitai ,  prieš 15 metų
nėra keitimo aprašymo
'''Antanas Kriščiukaitis''' ('''Aišbė''') ([[1864]] m. [[liepos 24]] d. [[Paežeriai|Paežeriuose]] ([[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio r.]]) - [[1933]] m. [[spalio 30]] d. [[Kaunas|Kaune]]) - rašytojas, teisininkas, profesorius.
 
==Biografija==
Gimė [[Paežeriai|Paežeriuose]] ([[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio r.]]). [[1918]] m. iš [[Rusija|Rusijos]] grįžo į [[Lietuva|Lietuvą]] ir likusią gyvenimo dalį čia kūrė teisinės valstybės pagrindus. Organizavo Teisingumo ministeriją, Lietuvos Aukščiausiąjį teismą ir iki mirties ėjo Lietuvos Vyriausiojo tribunolo pirmininko pareigas. [[1920]] m. įregistravo Lietuvos teisininkų draugiją ir 13 metų jai vadovavo. Redagavo draugijos leidžiamą žurnalą „Teisė“, kūrė lietuvišką teisinę terminiją.
 
Gimė [[Paežeriai|Paežeriuose]] ([[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio r.]]). [[1918]] m. iš [[Rusija|Rusijos]] grįžo į [[Lietuva|Lietuvą]] ir likusią gyvenimo dalį čia kūrė teisinės valstybės pagrindus. Organizavo Teisingumo ministeriją, Lietuvos Aukščiausiąjį teismą ir, iki mirties ėjo Lietuvos Vyriausiojo tribunolo pirmininko pareigas. [[1920]] m. įregistravo Lietuvos teisininkų draugiją ir 13 metų jai vadovavo. Redagavo draugijos leidžiamą žurnalą „Teisė“, kūrė lietuvišką teisinę terminiją.
Nuo [[1923]] m. buvo [[Vytauto Didžiojo universitetas|Lietuvos Universiteto]] Teisių fakulteto profesorius, baudžiamosios teisės dėstytojas. Parengė Baudžiamojo proceso įstatymo projektą ir baudžiamojo proceso kursą studentams. Redagavo [[1930]] m. Kaune išleistą Teisingumo ministerijos leidinį “Lietuvos teismas [[1918]] – [[1928]] m.“, pirmininkavo pirmajam lietuvių - latvių - estų teisininkų kongresui, įvykusiam Kaune [[1931]] gegužės 21–23 d.
 
Nuo [[1923]] m. buvo [[Vytauto DidžiojoLietuvos universitetas|Lietuvos Universitetouniversiteto]] Teisių fakulteto profesorius, baudžiamosios teisės dėstytojas. Parengė Baudžiamojo proceso įstatymo projektą ir baudžiamojo proceso kursą studentams. Redagavo [[1930]] m. Kaune išleistą Teisingumo ministerijos leidinį “Lietuvos„Lietuvos teismas [[1918]] - [[1928]] m.“, pirmininkavo pirmajam lietuvių - latvių - estų teisininkų kongresui, įvykusiam Kaune [[1931]] m. [[gegužės 21–2321]] - 23 d.
Aišbės slapyvardžiu rašė straipsnius periodiniams leidiniams „Lietuviškasis balsas“, „Vienybė lietuvninkų“, „Garsas“, „Varpas“, „Nemuno sargas“ ir kt. Parašė apsakymų rinkinį „Kas teisybė, tai ne melas“ ([[1892]] m.), trumpų [[satyra|satyros]] vaizdelių ir feljetonų rinkinį „Satyros trupiniai“ ([[1928]] m.), išvertė nemažai garsių pasaulio rašytojų kūrinių.
[[1931]] m. gavo aukščiausią Lietuvoje apdovanojimą – Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio ordiną.
 
Mirė [[1933]]1931 m. [[spaliogavo 30]]aukščiausią Lietuvoje apdovanojimą - Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio dordiną. Palaidotas [[KaunasPetrašiūnų kapinės|KaunePetrašiūnų kapinėse]]). Gimtuosiuose Paežeriuose pastatytas jam skirtas stogastulpis (tautodailininkas Leonas Juozonis).
 
==Kūryba==
 
''Aišbės'' slapyvardžiu rašė straipsnius periodiniams leidiniams „Lietuviškasis„[[Lietuviškasis balsas“balsas]]“, „Vienybė„[[Vienybė lietuvninkų“lietuvninkų]]“, „Garsas“, [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]], „Nemuno„[[Nemuno sargas“sargas]]“ ir kt. Parašė apsakymų rinkinį „Kas teisybė, tai ne melas“ ([[1892]] m.), trumpų [[satyra|satyros]] vaizdelių ir feljetonų rinkinį „Satyros trupiniai“ ([[1928]] m.), išvertė nemažai garsių pasaulio rašytojų kūrinių.
 
== Nuorodos ==
 
* [http://ualgiman.tinklapis.lt/antanas_krisciukaitis-aisbe.htm Biografija]
 
[[Category:Lietuvos teisininkai|Kriščiukaitis]]
[[KategorijaCategory:Lietuvių rašytojai|Kriščiukaitis]]
23 558

pakeitimai