Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

9 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
S
robotas Keičiama: ca:Òvul; smulkūs taisymai
[[ImageVaizdas:Gray3.png|thumb|right|260px|Kiaušialąstė]]
 
'''Kiaušialąstė''' (dar vadinama '''''kiaušinėliu''''', lot. ''ovum, ootidium'') – tai moteriškoji [[lytinė ląstelė]], esanti [[kiaušidė]]se, iš kurios [[apvaisinimas|apvaisinimo]] atveju gali išsivystyti naujas organizmas. Kiaušialąstės vystymosi procesas (''ovogenezė'') susijęs pirminių [[folikulas|folikulų]] (nesubrendusių kiaušialąsčių, padengtų epiteliu ir jungiamuoju audiniu) augimu ir brendimu kiaušidžių žieviniame sluoksnyje. Pirmojoje [[mėnesinių ciklas|mėnesinių ciklo]] fazėje pradeda augti keletas tokių folikulų, tačiau paprastai subręsta tik vienas, vadinamas [[Grafo folikulas|Grafo pūslele]].
Gimusi [[mergaitė]] turi apie 1 mln. kiaušinėlių, tačiau sulaukus [[lytinė branda|lytinės brandos]] jų lieka apie 300 000. Iš jų tik apie 300–500 [[ovuliacija|ovuliuoja]] moters reprodukcinio laikotarpio metu (iki [[menopauzė]]s), o visi kiti degeneruoja (vadinama ''atrezija''), nepriklausomai nuo [[nėštumas|nėštumų]] skaičiaus, [[mėnesinių ciklas|moters ciklo]], [[kontracepcija|kontracepcijos]] ar [[nevaisingumas|nevaisingumo]] gydymo.
 
== Sandara ==
Kiaušialąstė yra rutulio arba truputį pailgos formos, nejudri. Subrendusi kiaušialąstė, lygiai kaip ir [[spermatozoidas]], turi haplodinį (pusinį) [[chromosoma|chromosomų]] rinkinį. Žmogaus subrendusios kiaušialąstės skermuo – 150–200 µm. Jos [[citoplazma|citoplazmoje]] visuomet yra įvairius kiekis sutirštėjusių [[lipidas|lipidų]] lašelių bei organoidų. [[Ląstelės branduolys|Branduolyje]] išsiskiria homogeniškas apskritas [[branduolėlis]], šalia kurio neretai būna tokios pat struktūros pridėtinių branduolėlių. Be to, branduolyje yra sukauptas pagrindinis ląstelės [[DNR]] kiekis. Kiaušialąstėje yra visi tipiški ląstelės [[organoidas|organoidai]], tačiau jų sandara kitokia negu kitų ląstelių, kadangi jos yra prisitaikiusios realizuoti organizmo paveldimą informaciją. Kiaušialąstės daug didesnės už [[somatinė ląstelė|somatines ląsteles]]. Kiekvienos gyvūnų rūšies kiaušialąstės citoplazmos struktūra yra specifinė, o tai nulemia rūšinius (dažnai ir invidualius) vystymosi ypatumus. Kiaušialąstėse yra [[gemalas|gemalui]] vystytis būtinų maisto medžiagų ([[trynys|trynio]]).
Kai kurių gyvūnų rūšių kiaušialąstėse trynio yra tiek daug, kad kiaušialąstes galima matyti plika akimi (žuvų ir varliagyvių ikreliai, roplių ir paukščių [[kiaušinis|kiaušiniai]]).
 
== Kiaušialąsčių įvairovė ==
Stambiausia dabartinių gyvūnų kiaušialąstė yra silkinio [[ryklys|ryklio]] (skersmuo 29 cm); [[strutis|stručio]] – 10,5 cm, [[višta|vištos]] – 3,5 cm. Aukštesniųjų [[žinduolis|žinduolių]] kiaušialąstės yra nedidelės, kadangi besivystantis [[gemalas]] gauna maisto iš aplinkos. [[pelė|Pelės]] kiaušialąstės skersmuo – 60 µm, [[karvė]]s – 100 µm, žmogaus – 150–200 µm skersmens.
 
[[categoryKategorija:dauginimosiDauginimosi organai]]
[[CategoryKategorija:Ląstelė]]
[[Kategorija:Ginekologija]]
 
[[br:Viell]]
[[bs:Jajna ćelija]]
[[ca:OòcitÒvul]]
[[cs:Vajíčko]]
[[da:Æg (fysiologi)]]
113 445

pakeitimai